Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pripažino, jog šiemet įsigaliojusį pakeistą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą gali tekti koreguoti. Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga mano, kad gydymo įstaigų darbuotojai turėtų vadovautis ir protingumo kriterijais.
Ligoninės turi elgtis lanksčiai
“Šiuo metu galiojantys teisės aktai įpareigoja sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus vadovautis jais, tačiau kiekvienu atskiru atveju, ypač kai ligonis yra tokios būklės, kad negali išreikšti savo sutikimo ar nesutikimo teikti apie jį informaciją, sveikatos priežiūros įstaigų atsakingi darbuotojai turėtų vadovautis ir protingumo kriterijais, ir lanksčiai elgtis įvairiose situacijose, o svarbiausia - paisyti paciento interesų”, - vakar teigė sveikatos apsaugos ministras profesorius Žilvinas Padaiga.
Pasak ministro, dabar vyksta situacijos aptarimas. Rytoj Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pateiks savo vertinimus, kaip būtų galima išspręsti susiklosčiusią situaciją.
“Tai iš tiesų problema, kai artimieji negali sužinoti, kur gydomas jų artimas žmogus. Suprantam, kad padėtis tikrai nėra gera. Šiandien susitikę su sveikatos apsaugos ministru kalbėjome apie tai, - teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. - Teisininkams pavesta kuo skubiausiai pateikti tam tikrą aprašą - tai yra nustatyti ribas, situacijas, būkles, kada informacija apie ligonio buvimą gydymo įstaigoje gali būti teikiama ir kaip tai turėtų būti daroma”.
Pasak D.Mikutienės, galbūt priimant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą ne visos aplinkybės buvo įvertintos, todėl gali būti, jog įstatymą teks koreguoti.
Visuomenės supriešinimas
Nemažai žmonių mano, kad minėtu įstatymu, koks jis dabar yra, siekiama supriešinti medikus ir ligonius. Spėjama, kad tai bus nebloga dirva pasipelnyti, kai medikai skrupulingai nesilaikys įstatymo raidės, o bus humaniški ligoniui ir jo artimiesiems. Už pagalbą jie gali sulaukti dešimtimis tūkstančių litų skaičiuojamų ieškinių už neturtinę žalą.
Pacientai tvirtina, kad pažeidžiamos jų teisės, kai jie izoliuojami nuo artimųjų, o pastarieji negauna informacijos, kurioje ligoninėje gydomas staiga susirgęs ar susižalojęs jų artimas žmogus.
Įstatyme teigiama: “Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientus turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. (...) Kai pacientas yra praradęs sąmonę ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tik tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti”.
Teisininko Kęstučio Čilinsko tvirtinimu, į ligoninę žmogui patekus tokios būklės, kai jis pats negali išreikšti savo sutikimo suteikti informaciją apie jį artimiesiems, gydymo įstaigos privalo susisiekti su ligonio artimaisiais.
“Manau, kad medikai neteisingai interpretuoja įstatymą. Laikosi vieno jo straipsnio, o nepaskaito kito”, - sakė K.Čilinskas.
Pasak teisininko, matyt, reikia rašyti instrukciją, kaip praktiškai taikyti įstatymą, kaip nustatyti ligonio ir jo ieškančių žmonių giminystę.
K.Čilinskas teigia, kad faktas apie žmogaus buvimą ligoninėje priskiriamas konfidencialiai informacijai, kurios jis gali reikalauti neviešinti.
“Neviešiesiems asmenims taikomos bendrosios taisyklės: konfidencialumas - teisė į privatų gyvenimą. Buvimas ligoninėje - privataus gyvenimo dalis. Kodėl žmogus turi aiškinti, kur jis gydosi, jei jis to nenori. Viešųjų asmenų situacija kita: jei į ligoninę bus paguldytas Prezidentas, visa Lietuva turi teisę žinoti, kur jis gydomas”, - tvirtino K.Čilinskas.
