Klaipėdos vaikų ligoninės endokrinologė Sigita Vainienė pasakojo, kad dėl mažo vaiko svorio klaipėdietės mamos į gydytojus kreipiasi gana retai. Jos pačios mėgina ištaisyti šią gamtos „klaidą“, versdamos vaiką valgyti daugiau ir dažniau negu jis nori ar jam reikia.
„Vaikai nesąmoningai vadovaujasi sveikos mitybos principais – atsisako valgyti kartu mėsos ir bulvių. O mamoms atrodo, kad vien bulvėmis ar kitomis daržovėmis atžala nepasisotins, bus alkana, todėl įpratina ją valgyti viską iš eilės. Ateina mamų, kurios skundžiasi, kad vaikas be saldumynų nieko nevalgo. Bet juk pačios jų ir duoda!“, - stebėjosi gydytoja.
Normalus vaiko svoris turi atitikti jo ūgį, kūno sudėjimą, kuriuos paveldi iš tėvų, senelių. Nereikia tikėtis, kad vaikas bus mažas storuliukas, jeigu visa giminė priklauso asteniškam komplekcijos tipui – artimieji aukšti ir liesi, jų medžiagų apykaita greita.
Anot S. Vainienės, normalu, kai paaugęs vienu centimetru vaikas pasunkėja vienu kilogramu. Tačiau nieko bloga, jei paūgėjęs šešiais centimetrais vaikas priaugo tik 1-2 kg. „Visi vaikai auga skirtingai. Jeigu jie lieknučiai, bet sveiki, gerai jaučiasi, judrūs ir linksmi, nerimauti neverta. Pavojaus signalą reikia skelbti, kai staiga svoris pradeda kristi“, - aiškino endokrinologė.
Sekina organizmą
Klaipėdos vaikų ligoninės I Pediatrijos skyriaus vedėjos Sigitos Žindžiuvienės teigimu, normalus vaiko svoris ar ne sprendžiama iš specialių lentelių, kurias nuo gimimo savo ambulatorinėje kortelėje turi kiekvienas vaikas iki 18 metų. Per dieną išnešiotas kūdikis turi priaugti apie 30, per pirmą mėnesį – maždaug 600, per du – 1 400 gramų. Proporcingai keliais centimetrais turi didėti ir ūgis.
Sunerimti vertėtų, jeigu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mažylis nepriaugtų reikiamo svorio ir ūgio, arba jeigu svoris pradėtų kristi. Tai iš karto pastebima – vaikas tampa neramus, jautrus, išsausėja ir net pradeda kabėti kūno odelė. Vyresni vaikai tampa irzlūs, greitai pavargsta, nusilpsta imunitetas, puola įvairios organizmą sekinančios ligos.
Tai gali liudyti rimtą somatinę ar psichinę ligą.
Pasak gydytojos, nors pastaraisiais metais svorio deficitą turinčių vaikų šiek tiek sumažėjo, I Pediatrijos skyriuje nuolat gydomi bent keli kūdikiai ir mažamečiai, kurių svoris dėl tam tikrų priežasčių yra per mažas, krenta.
Kalti tėvai ir ligos
S. Žindžiuvienė aiškino, kad vaiko svoris gali pradėti mažėti dėl daugelio priežasčių. Krūtimi maitinanti motina gali nepastebėti, kad jos pieno vaikučiui nepakanka, paruošia per liesą pieno pakaitalą, duoda ne 2,5-3, bet vos 1 proc. riebumo karvės pieno mišinio (iki metukų gryno pieno duoti negalima, būtina jį skiesti bet kokių kruopų nuoviru santykiu 2:1).
Vegetarai tėvai nuo mažens prie savo gyvenimo būdo mėgina pripratinti ir kūdikį, pavyzdžiui, visai neduoda mėsos. Dėl to gali išsivystyti mažakraujystė, užpulti pavojingos ligos. Gydytoja perspėja, kad eksperimentuoti su mažamečių vaikų sveikata negalima.
Savo kopiją iš atžalos daro ir smaguriai – vos kelių mėnesių kūdikiui duoda saldainių, šokolado, dešrelių ar net kavos. Jie ne tik nenaudingi, bet ir kenkia metukų neturinčiam vaikui.
Kai kurių mažylių organizmas pernelyg greitai įsisavina maistines medžiagas, kitų – per lėtai arba neįsisavina visai, pavyzdžiui, karvės pieno laktozės, kviečiuose, rugiuose, miežiuose ar avižose esančio baltymo gliadino. Užvalgęs organizmo netoleruojamų medžiagų, vaikas smarkiai viduriuoja, jam skauda pilvą, dingsta apetitas.
Tinkamai maisto medžiagos neįsisavinamos ir dėl uždegiminių žarnyno ligų, jo organinių patologijų – žarnyno šepetinis sluoksnis nepajėgia įsisavinti būtinų medžiagų, per plati ar per ilga storoji žarna.
Neretai vėmimą, viduriavimą ir svorio mažėjimą sukelia tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų, diuretikų, antihistamininių preparatų ilgalaikis vartojimas.
Vaiko svorį koreguoja ir įvairios virškinamąjį traktą pažeidžiančios virusinės, parazitinės, grybelinės, taip pat sisteminės jungiamojo audinio (raudonoji vilkligė, artritas), širdies, endokrininės ligos.
Plonėti pradeda ir prastomis socialinėmis sąlygomis, skurde augantys, dažnai stresą patiriantys, silpnavaliai, užguiti vaikai.
Priaugti nesunku
Pasak S. Žindžiuvienės, vaiko svorį galima sureguliuoti per kelias savaites. Svarbu to nedaryti patiems, bet kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją. Prireikus paguldyti vaiką ir į ligoninę. Medikai nustato tikslią svorio kritimo priežastį – jeigu jį sukėlė liga, parenkamas tinkamas gydymas.
Jeigu svoris krinta dėl neracionalios, nesuderintos mitybos, parenkama dieta, apskaičiuojamas reikiamų kalorijų, baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų kiekis, iš valgiaraščio išbraukiami netoleruojami maisto produktai.
Vyresniems nei metukų vaikams patartina valgyti 5-6 kartus per dieną, neviršijant gydytojo rekomenduotos normos, išgerti ne mažiau 1,5 litro skysčių, geriausiai mineralinio vandens be angliarūgštės, kompoto, kisieliaus, sulčių, erškėtrožių arbatos. Kasdieniame racione, kuris turėtų būti kuo įvairesnis, negali trūkti šviežių daržovių, vaisių, sudėtinių angliavandenių turinčių produktų, o cukraus, druskos reikėtų vengti. Kol vaikui sukaks metai, geriau nepiktnaudžiauti ir pieno produktais, nes baltymų perteklius nuodija organizmą, sukelia viduriavimą ir svorio mažėjimą.
