- Po ilgesnio laikotarpio ministru vėl tapo kaunietis. Ar nebijote, kad atsidursite Kauno ir sostinės medikų priešpriešos smaigalyje, o gal kaip tik juos suvienysite?
- Priešpriešą suprantu ir pateisinu tik gerąja, paslaugų teikimo pacientams kokybės prasme. Visa kita atmetu. Į ministeriją atėjau ne dėl Kauno, o dėl visos Lietuvos. Pastaraisiais metais ją apvažiavau kelis kartus, lankiausi kiekviename rajone, susitikau ir su medikais, ir su jų pacientais. Mūsų šalis nedidelė, todėl nesudėtinga teikti vienodai kokybiškas paslaugas visiems žmonėms, neišskiriant nė vieno rajono ar miesto.
- Ar, Jūsų akimis žiūrint, padėtis sveikatos apsaugos sistemoje tragiška, kaip vieningai teigia ir medikai, ir pacientai? Ką pirmiausiai reikėtų daryti, kad situacija pagerėtų?
- Bet kuri sistema, taip pat ir sveikatos apsaugos, nėra tokia lanksti, kad būtų galima labai greitai ją pakeisti. Žinoma, yra sričių, kurias reikia tvarkyti neatidėliotinai. Viena tokių - sveikatos priežiūros įstaigų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Norint, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimas būtų realus, manome, kad prie jo dar reikia padirbėti.
Kitos problemos susijusios su sistemos finansavimu. Susipažinęs su finansiniais dokumentais, matau esant realių galimybių kitais metais dar 10 procentų didinti medikų algas. Esu dirbęs ir poliklinikoje, ir ligoninės reanimacijos skyriuje, suprantu, kad ir 4 tūkst. litų už pasiaukojamą gydytojo darbą yra per mažai. Tačiau valstybė negali skirti pakankamai lėšų. Tikiu, kad medikai yra šiek tiek idealistai, ir jeigu bus išlaikoma pagarba profesijai, jeigu jie pajus, kad yra vertinami, ir toliau negalvodami apie atlygį teiks pagalbą žmonėms, vykdys Hipokrato priesaiką.
Norėčiau gerokai paspartinti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizaciją. Tai leistų taupyti ir žymiai efektyviau naudoti lėšas. Jų kitiems metams bus skirta daugiau medikų atlyginimų didinimui ir gydymo įstaigų restruktūrizacijos spartinimui.
Kitos svarbios sritys - programų finansavimas: moksleivių sveikatos, vaikų dantų ėduonies profilaktikos ir kitos svarbios visuomenės sveikatos programos. Kol kas nenoriu daryti vienpusiškų sprendimų, noriu įsiklausyti į visų pusių nuomonę, kad lėšų paskirstymą koreguotume bendru sutarimu.
Sieks spręsti problemas
- Nauji gydymo metodai, modernūs vaistai, technologijos suteikia vilčių išgyventi anksčiau beviltiškais laikytiems ligoniams. Tačiau visa tai labai brangiai kainuoja. Ar realu, kad augant finansavimui medicinos mokslo pasiekimais pasinaudoti galės visi, kuriems to reikia?
- Koncentruodami aukštas technologijas tretinio lygio ir apskričių ligoninėse, kur šios technologijos gali būti efektyviausiai panaudojamos, turime sudaryti nuoseklią grandinę, kaip ir kur žmogus, esant reikalui, gauna pačią sudėtingiausią medicinos pagalbą Lietuvoje. Bet jei tokio reikalo nėra, jo problemas turi kvalifikuotai spręsti šeimos gydytojas, pasitardamas su specialistais.
- Korupcija kaltinami ne tik eiliniai gydytojai, savo pacientams skiriantys kompensuojamuosius vaistus ar priimantys sprendimus dėl viešųjų pirkimų. Į korupcijos skandalą įsivėlė net buvęs ministerijos sekretorius. Ar manote, kad padaryta viskas, kad tokie atvejai nesikartotų?
- Skandalo baigtis dar neaiški. Teismas įstatymų nustatyta tvarka įvertins, kokie pažeidimai buvo padaryti, ar tie žmonės yra iš tiesų tokie kalti. Pinigai, skirti sveikatos sektoriui, labai dideli. Be maksimalaus skaidrumo negalėsime visuomenei įrodyti, kad jie panaudojami racionaliai. Taikysime Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas, įvairias tarptautines metodikas, kurios leidžia didinti skaidrumą.
- Farmacininkai prognozuoja, kad kitąmet Lietuvoje gali nebelikti kai kurių vaistų, jei nebus pakeista nuo 2005-ųjų įsigaliosianti Sveikatos draudimo įstatymo nuostata, pagal kurią į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukiamų vaistų kaina turi būti ne didesnė nei mažiausia kitų ES šalių kaina.
- Farmacijos kompanijos nedirba labdaros principu. Kitas klausimas - kiek jos turi uždirbti mūsų mokesčių mokėtojų sąskaita. Čia turi įsikišti valstybė, Sveikatos apsaugos ministerija. Ministras Juozas Olekas pradėjo tai daryti. Vaistų kainos buvo sumažintos. Vis dėlto tai yra labai sudėtinga sritis.
Iš tiesų norėtųsi, kad būtų kuo daugiau skaidrumo, kad visos suinteresuotos pusės, vykstant vaistų kompensavimo procesui, turėtų vienodas galimybes susipažinti su visa informacija, teikti savo pasiūlymus, derėtis dėl kainos. Taip pat ir pacientų bei gydytojų organizacijos privalėtų turėti pakankamai svarų balsą, daryti įtaką sprendimams.
- Ką nedelsiant reikėtų reformuoti pirminėje grandyje, kad poliklinikose pagaliau išnyktų eilės, ligoniai patektų pas specialistus ne po kelių mėnesių, o iškart susirgę, jiems būtų laiku atlikti reikiami tyrimai?
- Manau, eilės labiau susijusios ne su lygių atskyrimu, o su vadybos spragomis. Neapskaičiuoti poliklinikų pajėgumai, pacientų skaičius ir jų sergamumas.
Įstaigos nebūna tinkamai pasirengusios padidėjusiam sergamumui, pavyzdžiui, virusinėmis infekcijomis. Taip, kad gydytojas lauktų paciento, o ne atvirkščiai, tikrai nebus. Tokiai prabangai pinigų švaistyti mes negalime. Reikia poliklinikose įdiegti informacines sistemas, kad pacientai galėtų registruotis telefonu ar internetu.
Pirminio ir antrinio sveikatos priežiūros lygio atskyrimas turi didelę prasmę, ir naujoje koalicijos sveikatos programoje tai įtvirtinta. Sieksime, kad pirminis lygis kokybiškai spręstų bent 70 proc. visų sveikatos priežiūros problemų. Žinoma, jį reikia gerokai pastiprinti: gerinti infrastruktūrą ir darbo apmokėjimą, plėsti bendruomeninę slaugą, lėtinėmis ligomis sergančiuosius mokyti kontroliuoti ligą. Svarbu, kad kuo mažiau žmonių tektų hospitalizuoti. Šiuo metu kai kur piktnaudžiaujama siuntimais į antrinį lygį, o pirminiame sprendžiama tik 20 proc. sveikatos problemų. Taip neatsakingai “suvalgomas” mūsų visų sudėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondas.
- Lig šiol Sveikatos apsaugos ministerija neretai buvo vadinama ligų ministerija. Gal, jai atėjus vadovauti visuomenės sveikatos specialistui, ligų profilaktika taps vienu svarbiausių siekių?
- Didžiulį sveikatos apsaugos laivą perorientuoti nėra lengva, tačiau tikrai norėsiu, kad jos kursas pasikeistų profilaktikos linkme. Daug daugiau dėmesio reikia skirti ligų, nusinešančių daugiausiai gyvybių, profilaktikai: širdies ir kraujagyslių, onkologinių, traumų ir nelaimingų atsitikimų. Prioritetine turėtų tapti ir psichikos sveikata, būtina sustiprinti pirminę šių ligų profilaktiką.
