Jie dėl prastos savijautos neretai nesugeba įgyti išsilavinimo ar siekti karjeros, tampa nedarbingi ar neįgalūs. „Tai nėra paprastas viduriavimas, kaip gali pasirodyti. Šios ligos – sisteminės, pridarančios žalos visam organizmui. Vis labiau perimant vakarietišką gyvenimo būdą kinta normali žarnyno mikroflora, tad sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis ateityje tik daugės“, – įspėjo gastroenterologas Limas Kupčinskas.
Nyko tiesiog akyse
Vilnietė Daiva sunegalavo prieš devynerius metus – jai tuomet buvo vos 14 metų. „Nuolat jaučiausi nuvargusi, sumažėjo apetitas, krito svoris, šiek tiek pablogėjo kraujo tyrimai. Sirgdavau dažnai, ypač peršalimo ligomis, vargino gastritas. Tačiau tąkart reagavau gana ramiai ir toliau gydžiausi įprastiniais vaistais“, – pasakojo tuomet aštuntą klasę lankiusi mergina.
Vėliau sveikata ėmė blogėti: ant kojų atsirado skausmingi guzai, pakilusią temperatūrą vaistais pavykdavo numušti tik labai trumpam. „Gavusi pakartotinių kraujo tyrimų rezultatus, pediatrė iškart man paskambino ir pasakė, kad turiu kuo skubiau gultis į ligoninę. Taip atsidūriau Santariškių klinikose“, – prisiminė Daiva.
Porą savaičių medikai aiškinosi, kas kaltas dėl vilnietės blogos savijautos, o mergina toliau nyko – apetitas visiškai dingo, svoris krito dar sparčiau, kankino atsinaujinantys pilvo skausmai. „Man buvo nesvarbu, kokią ligą ras, tik norėjau, kad kuo greičiau ją nustatytų ir pradėtų gydyti“, – teigė 23-ejų vilnietė.
Daivą perkėlė į intensyvios terapijos skyrių, kuriame jai netrukus nustatė Krono ligą. Specialiais maitinamaisiais tirpalais merginą maitino per kateterį, įstatytą į centrinę veną, paskyrė daugybę vaistų.
„Vieną vakarą pajutau stiprius pilvo spazmus ir prasidėjo staigus kraujavimas iš žarnyno – netekau maždaug pusės litro kraujo. Man perpylė kraują, kraujo plazmą, tačiau būtent po šio staigaus pablogėjimo pradėjau po truputį taisytis. Labiausiai vargino, kad visą laiką turėjau gulėti lovoje, itin nusilpo kojų raumenys“, – pasakojo vilnietė.
Vėliau Daivą perkėlė į Žarnyno infekcinių ligų skyrių, paskyrė mankštą, masažus, kol galiausiai – po beveik dviejų ligoninėje praleistų mėnesių – išleido namo. „Buvau be galo laiminga. Tiesa, turėjau mokytis namuose, tačiau to nesureikšminau“, – tikino pašnekovė.
Išgelbėjo efektyvūs vaistai
Rudenį vilnietės būklė vėl pablogėjo, porai savaičių teko sugrįžti į Santariškių klinikas, pavasarį – dar kartą.
„Nusilpo imunitetas, dažniau peršaldavau, tačiau išmokau su tuo gyventi. Net ligai periodiškai paūmėjant, sėkmingai baigiau mokslus, įstojau į norimą specialybę“, – džiugesio neslėpė Daiva. Tačiau liga nesitraukė: maždaug prieš ketverius metus komplikavosi į opinį kolitą, dar po poros metų – stipriai paūmėjo, teko vėl perpilti kraują. „Galiausiai man paskyrė biologinę terapiją, taip gydausi jau dvejus metus. Liga keletą kartų buvo paūmėjusi, tačiau nestipriai, todėl galėjau gydytis namuose“, – pasakojo mergina.
Ji pripažino, kad susirgusi sulaukdavo įvairių žmonių reakcijų. „Vieni gailėdavo ir užjausdavo manydami, kad mano gyvenimas baigtas, kiti nesuprasdavo, kokia tai liga, laikydavo ją nerimta“, – prisiminė pašnekovė. Daiva neslėpė, kad ir dabar dažnai jaučiasi pavargusi, kad jos darbingumas sumažėjęs, o kartais visai neturi jėgų. „Tačiau gyvenimu džiaugtis galiu – uždegiminė žarnyno liga man nebuvo nuosprendis. Geriau žinoti, kuo sergi, pradėti gydymą, negu būti nežinioje. Lietuvoje yra tikrai gerų specialistų, kuriems rūpi jų pacientai. Iki šiol esu dėkinga mane gydžiusiems gydytojams“, – tikino mergina.
Kainuoja tūkstančius
Daiva – viena iš laimingųjų, kuriai buvo paskirtas efektyvus gydymas naujoviškais biologiniais vaistais, apsaugančiais nuo uždegiminių žarnyno ligų komplikacijų ir ankstyvos mirties. Pernai biologinė terapija buvo skirta tik 6 proc. sergančiųjų. Gydymas brangus – metus trunkantis gydymo kursas šiais vaistais valstybei kainuoja maždaug 30–40 tūkst. Lt. „Daugumai sergančiųjų tenka operuoti visame kūne atsirandančias autoimuninės kilmės opas, didžiajai daliai liga atsinaujina, tad chirurginį gydymą tenka kartoti. Atsiradus biologinei terapijai, neefektyvių operacijų galime išvengti“, – aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas L.Kupčinskas. Jis pabrėžė, kad gydymą visuomet reikia pradėti nuo efektyviausių vaistų, deja, dėl lėšų stygiaus, tai ne visada įmanoma. Trukdo ir tai, kad pagal įstatymus biologinė terapija gali būti skiriama tik tuomet, kai kitos gydymo galimybės jau yra išsemtos.
Yra diskriminuojami
Lietuvoje uždegiminėmis žarnyno ligomis serga apie 1 200–1 400 gyventojų. Opinis kolitas pažeidžia storosios žarnos gleivinę ir susidaro opos, o Krono liga gali pažeisti visą virškinimo traktą. Ligų simptomai panašūs: viduriavimas, dažnai su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmai, karščiavimas, vėmimas, žemas kraujo spaudimas, silpnumas, svorio netekimas. „Šios ligos – ne mažiau pavojingos nei, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos ar bronchų astma. Galimos įvairios jų komplikacijos – virškinimo trakto susiaurėjimas, žarnos sienelės prakiurimas, pūliniai ar net suvėžėjimas. Pažeidimų gali atsirasti ir kituose organuose – odoje, akyse, sąnariuose, kepenyse“, – pasakojo L.Kupčinskas.
Uždegiminių žarnyno ligų diagnostika nėra sudėtinga – svarbu laiku kreiptis į gydytojus. „Opinis kolitas prasideda audringai, simptomai ryškūs, todėl ligą lengviau nustatyti. O Krono liga gali simuliuoti kitus susirgimus, todėl neretai uždelsiama pradėti gydymą. Lengvas ligų formas nesunku įveikti, valstybė kompensuoja iki 80 proc. vaistų kainos“, – aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas Jonas Valantinas.
Dažniausiai šios ligos užklumpa jaunus žmones – nuo 15 iki 35 metų. Ne visi susirgusieji sugeba pabaigti mokslus, studijuoti ar susirasti darbą, iš aplinkinių neretai jie sulaukia tik pašaipų ar nusiskundimų dėl jų ligos. „Jiems mes atrodome keisti: naujose patalpose akimis ieškome, kur yra tualetas, dažnai žvilgčiojame į laikrodį, ar laikas gerti vaistus, atsargiai renkamės maistą. Tai apsunkina kasdienybę ir sukelia didelį stresą“, – neslėpė Krono ir opinio kolito ligų draugijos prezidentas Gediminas Smailys. Jis pabrėžė, kad sergantiesiems uždegiminėmis žarnyno ligomis itin svarbios darbo sąlygos, pavyzdžiui, galimybė darbus atlikti namuose. Mat ligai paūmėjus, žmogus yra nedarbingas, turi kuo daugiau ilsėtis, gulėti.
Civilizacijos rykštė
Pasak medikų, lietuviai turi nemažą genetinį polinkį sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis, o perėmus vakarietišką gyvenseną ir mitybos būdą, keičiasi ir normali mūsų žarnyno mikroflora. Dėl to šiomis ligomis šiandien serga išskirtinai jauni žmonės. Įtakos turi ir higienos įpročiai, rūkymas, stresas, judėjimo stoka.
