Pasak jos, šiuo metu valstybės kompensuojamą gydymą gauna 71 ligonis, tačiau eilėje laukia 156 pacientai. Laukti eilėje tenka apie 3-4 metus.
"Kartais atsitinka taip, jog pacientui sulaukus savo eilės, ligos eiga dažnai būna pasiekusi tokią stadiją, kai gydymas nebegali būti skiriamas, nes liga per toli pažengusi. Kai liga įsisenėja, gydymas jau nebeveiksmingas", - rašoma LISS pirmadienį išplatintame pranešime spaudai.
Taip pat pažymima, kad laiku skirtas gydymas leidžia sulėtinti išsėtinės sklerozės progresavimą, atitolinama paciento invalidizaciją, pagerinama jo gyvenimo kokybė.
Tuo tarpu išsėtine skleroze sergančių pacientų konferencijoje kalbėjusi parlamentarė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė suteikė vilčių eilėje gydymo laukiantiems pacientams.
"Šiemet papildomai komiteto iniciatyva skirta 1,2 mln. litų, kas leis dar padidinti gydomų pacientų skaičių iki 94 asmenų", - pažymėjo D.Mikutienė.
Iš viso iš valstybės biudžeto išsėtinės sklerozės gydymui skirta 3,6 mln. litų. Vieno paciento gydymui metams valstybė skiria apie 33 tūkst. litų.
Atsakydama į išsėtinės sklerozės sergančių pacientų prašymą, D.Mikutienė patikino, "jog Seimo Sveikatos reikalų komitetas laikosi geranoriškos pozicijos ir mano, kad 2005 metais turėtų būti dar papildomai skirta 1,8 mln. litų šios ligos gydymui reikalingiems vaistams nupirkti".
Specialiai į Lietuvos išsėtinės sklerozės sergančių pacientų konferenciją atvykęs Europos išsėtinės sklerozės platformos organizacijos prezidentas Peteris Kauffeldtas gydymo neprieinamumą vadino žmogaus teisių pažeidimu ar net socialine diskriminacija.
"Efektyvaus gydymo neprieinamumas Europoje yra traktuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas ar net socialinė diskriminacija. Lietuvos pacientai turi būti gydomi taip pat, kaip ir kitose Europos Bendrijos šalyse gyvenantys pacientai", - teigė žymiausios Europoje išsėtinės sklerozės organizacijos lyderis.
Pasak daugiausiai LISS įsikūrimui padėjusios partnerės Danijos išsėtinės sklerozės draugijos direktoriaus Einaro Berdalo, Danijoje šios ligos paveiktiems pacientams skiriamas pakankamai didelis dėmesys.
Danijoje veikia dvi specializuotos išsėtinei sklerozei gydyti skirtos ligoninės bei atostogų centras. Tokiame centre pacientams teikiamos fizioterapijos paslaugos, veikia baseinai, kurie padeda jiems sustiprinti jėgas ir būti sveikesniais.
Visi Danijoje sergantys išsėtine skleroze žmonės nemokamai gali naudotis psichologo ir socialinio darbuotojo paslaugomis. Už šias paslaugas apmoka Danijos išsėtinės sklerozės draugija, kurios metinis biudžetas siekia 38 mln. Danijos kronų. Apie 10 proc. lėšų Danijos išsėtinės sklerozės draugija savo veiklai vykdyti gauna iš valstybės, kitą, didžiąją dalį, - per projektų įgyvendinimą iš rėmėjų.
LISS susikūrė 2000 metais ir savo veiklą vykdo per regionuose įsikūrusias aštuonias draugijas. Pastaruoju metu buriasi išsėtine skleroze sergančiųjų draugijos Raseiniuose, Alytuje, Telšiuose, Marijampolėje bei Utenoje. LISS priklauso 367 asmenys.
Lėtinė išsėtinė sklerozė - tai centrinės nervų sistemos liga, kurios metu sunaikinama nervus apsauganti medžiaga - mielinas. Priklausomai nuo dominuojančio pažeidimo, žmogus praranda kalbą, sutrinka rijimas, nevaldo rankų ir kojų. Dažniausiai pirmieji ligos požymiai pasireiškia 20-40 metų žmonėms. Negydant ligos po 5-10 metų jaunas žmogus dažniausiai tampa pirmos grupės invalidu.
Specialistų skaičiavimais, Lietuvoje galėtų būti apie 4 tūkst. išsėtine skleroze sergančių žmonių.