Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsitikinusi, kad ties bankroto riba atsidurs tik prastas paslaugas teikiančios įstaigos. Valdininkai tikina neleisią medikų klaidas padengti iš ligonius gydyti skirtų lėšų.

Senbuvėse ES narėse nėra nė vienos neapdraustos medicinos įstaigos. Šiam reikalui ten yra skiriami milžiniški fondai, o išmokos už pacientų sveikatai padarytą žalą siekia šimtus milijonų.

Lietuvoje didžiausias pacientų srautas tenka Vilniaus ir Kauno medicinos klinikoms, teikiančioms tik aukščiausio, tai yra universitetinio lygio paslaugas. Į jas konsultacijai ar ypač sudėtingoms operacijoms ligoniai siunčiami iš visų šalyje esančių - ne tik valstybinių, bet ir privačių - gydymo įstaigų.

Klinikų administracija baiminasi, kad vietoje savanoriškojo įvedus privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, į teismus plūstels pacientų bylos. Blogiausia, pažymi jie, kad šiam reikalui nenumatytos lėšos.

Vadovai taip pat įsitikinę, kad dalis skundų bus nepagrįsti. Mat, anot jų, gydant sunkius ligonius, o ypač sergančius retomis ligomis, medicina dažnai būna bejėgė ne tik padėti, bet ir išgelbėti sergančiojo gyvybę.

Vilniaus universitetinių klinikų atstovė ryšiams su visuomene Aušrinė Lisauskienė aiškino, kad 2005 metais sausio 1-ąją Pacientų žalos atlyginimo įstatymas, kurio pagrindas yra privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, įsigalios tik popieriuje.

"Tam, kad jis funkcionuotų, dar turi būti priimti poįstatyminiai aktai, o svarbiausia - sveikatos apsaugai skirtas gerokai didesnis finansavimas", - klinikų poziciją dėstė A.Lisauskienė.

Anot jos, jeigu minėtam įstatymui vykdyti SAM neskirs finansų, klinikos bus priverstos pasinaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kurios numatytos tik gydyti ligonius.

Ji sakė, kad Santariškių klinikos prieš dvejus metus apsidraudė savanorišku civilinės atsakomybės draudimu. Pasak jos, dėl galimų medikų klaidų apdrausti yra ne gydytojai ar slaugytojos atskirai, o pati klinika.

A.Lisauskienė nenurodė dabartinės draudimo sumos, tačiau pateikė pavyzdį, jog vienas nelaimingas atsitikimas yra įvertintas 50 tūkstančių litų.

Pasak Kauno medicinos klinikų direktorės ekonomikai Virginijos Kėrienės, jų įstaiga taip pat prieš dvejus metus apsidraudė savanorišku civilinės atsakomybės draudimu. Kauniečiai, kaip ir Vilniaus kolegos, nuo galimų medikų klaidų yra apdraudę tik pačią gydymo įstaigą.

V.Kėrienė sakė, kad savanoriškasis draudimas nuo privalomojo skiriasi tik įmokų, sykiu ir išmokų, dydžiu. Anot jos, kitąmet medicinos įstaigos turėtų apsidrausti žymiai didesnei sumai.

"Jeigu įsigaliojus Pacientų žalos atlyginimo įstatymui nebus skirta papildomų lėšų, mūsų klinikos, kaip ir kitos šalies medicinos įstaigos, žalą nukentėjusiems pacientams apmokėtų iš ligonius gydyti numatytų lėšų", - kalbėjo V.Kėrienė.

Nepaisant, to jog žalai dėl prasto ligonių gydymo atlyginti Vyriausybė kol kas nėra numačiusi papildomai lėšų, uostamiesčio ligoninių vadovai, kitaip nei Vilniaus ar Kauno universitetinių klinikų administracija, nekelia sumaišties.

Klaipėdos ligoninė - viena iš nedaugelio medicinos įstaigų šalyje, ramiai pasitiksianti naują įstatymą.

"Savo darbuotojus maždaug prieš trejus metus apdraudėme civilinės atsakomybės draudimu. Esame apsidraudę nemenkai sumai, tačiau negaliu jos nurodyti - to daryti neleidžia su draudimo kompanija pasirašyta sutartis", - sakė vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Anot vadovo, Klaipėdos ligoninė - pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje, apdraudusi medikus dėl galimų jų darbe padarytų klaidų ar nelaimingų atsitikimų.

"Be to, mano duomenimis, kol kas esame vienintelė sveikatos priežiūros įstaiga šalyje, kur civilinės atsakomybės draudimas galioja ne tik gydytojams, bet ir slaugytojoms", - teigė V.Janušonis.

Klaipėdos ligoninės vadovas akcentavo, kad profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra naudingas ne tik pacientams, bet ir gydymo įstaigos administracijai bei medikams.

"Nelaimės atveju yra žymiai paprastesnės teisinės procedūros. Pacientas dėl jo sveikatai padarytos žalos į teismą paduoda ne konkretų mediką, o gydymo įstaigą, kurioje šis dirba. Svarbiausia, kad dėl medikų kaltės nukentėjęs žmogus yra garantuotas, jog jam bus atlyginta.

Kaip tik šiuo metu teisme nagrinėjama buvusio mūsų paciento byla. Dėl to nekyla triukšmas, nes draudimo kompanija žadėjo atlyginti ieškovui žalą", - aiškino V.Janušonis.

Tiesa, jeigu teismas nustatytų, jog gydytojas tyčia blogai gydė pacientą, ar, pavyzdžiui, operaciją atliko būdamas neblaivus, pinigai priverstinai būtų išskaičiuojami iš jo atlyginimo.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją