Lietuvoje daugėja sergančių gastroezofaginio reflukso liga, uždegiminėmis žarnyno (opiniu kolitu ir Krono liga) bei onkologinėmis virškinamojo trakto ligomis, kurios būdingos vakariečiams. Gastroezofaginio reflukso ligos atsiradimas susijęs su didėjančiu patiriamu stresu, nesveika mityba ir nutukimu.

"Mes stebime tas pačias tendencijas, kaip ir Vakaruose. Opinio kolito ir Krono ligos dažnėjimas susijęs su organizmo reakcija į žarnyno bakterijas ir maisto antigenus. Atsivėrus sienoms, žmonės keliauja, lietuviai perima vakarietiškus mitybos įpročius, žmonių mikroflora Vakarų bei Rytų šalyse labai supanašėjo. Tiesa, ne visada iš vakariečių perimame pačias geriausias mitybos tradicijas", - penktadienį Kaune prasidėjusios 6-osios Europos gastroenterologų mokslinės konferencijos metu Eltai sakė L. Kupčinskas.

Antra vertus, prieš gerą dešimtmetį Rytų Europoje žymiai daugiau žmonių sirgo skrandžio bakterijos sukeltomis ligomis, pavyzdžiui, opalige ir skrandžio vėžiu. Vakaruose šių ligų paplitimas jau gerokai sumažėjęs.

Pasak L. Kupčinsko, skrandžio bakterija užsikrečiama ankstyvoje vaikystėje. Prieš 15 metų besivystančiose šalyse apie 70 proc. suaugusių buvo užsikrėtę šia bakterija. Dalis užsikrėtusiųjų jos nejaučia, tačiau tokie žmonės labiau rizikuoja susirgti opalige bei skrandžio vėžiu.

Pagerėjus socialinėms, higienos ir sanitarinėms sąlygoms, dabar tik apie 25 proc. vaikų yra užsikrėtusių skrandžio bakterija. Todėl neabejojama, kad ir Lietuvoje sergančių opalige bei skrandžio vėžiu mažės.

L. Kupčinskas teigia, jog sovietmečiu maitinomės kitaip nei vakariečiai, kai kuriais atžvilgiais geriau, kai kuriais - blogiau. Vartojome per daug riebalų, daug cholesterolio turinčių produktų, valgėme palyginti mažai vaisių ir daržovių.

"Galbūt vienintelis buvo teigiamas dalykas, kad tuomet buvo naudojama mažiau įvairių konservantų, kurie Europoje dabar yra įprasti vykdant sanitarijos reikalavimus", - mano L. Kupčinskas. Kadangi gyvenimo trukmė, pasak profesoriaus, tiek Vakaruose, tiek pas mus ilgėja, apskritai pokyčiai mūsų mityboje duoda teigiamą efektą.

Gastroenterologai įvaldo vis daugiau naujų endoskopinių ir radiologinių diagnostikos bei gydymo metodų. Virškinamojo trakto chirurgai atlieka naujas, vis sudėtingesnes kepenų, kasos operacijas, organų transplantacijas. Klinikinėje praktikoje vis plačiau taikomi molekulinės biologijos, genetikos mokslo pasiekimai.

Į Kauną atvykęs Pasaulio gastroenterologų asociacijos prezidentas prof. Guido Tytgatas teigė, jog Lietuvos gastroenterologai savo žiniomis neatsilieka nuo vakariečių. Tai įrodo ir tai, jog Kaunui patikėta surengti Europos gastroenterologų mokslinę konferenciją, kuri iki šiol yra vykusi Vokietijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją