Pacientui iš Pietų Afrikos Respublikos medikai iš pradžių buvo nurodę, kad jis gyvybiškai svarbų insuliną, kontroliuojantį cukraus kiekį kraujyje, švirkštųsi į dvi pilvo puses.

Tačiau vyras nesuprato, kad jam reikia nuolat keisti injekcijų vietą po įvairias kūno dalis, nes hormonas insulinas skatina poodinio riebalinio audinio išvešėjimą – būklę, kuri vadinama lipohipertrofija.

Jis leidosi insuliną į tas pačias pilvo vietas, kol jame susiformavo du nukarę riebalų pusrutuliai, primenantys sėdmenis. Vidutinio sunkumo lipohipertrofijos atvejai yra gana įprasti, tačiau šiam vyrui, nekeitusiam injekcijų vietos tris dešimtmečius, buvo nustatyta itin sunki šios būklės forma.

Daktaras Stanas Landau iš Diabeto ir Endokrinologijos centro Johanesburge priklausė gydytojų komandai, gydžiusiai šį pacientą.

“Mūsų grupė sudaryta iš penkių gydytojų, turinčių daugelio metų patirtį, bet tokio atvejo man dar neteko matyti”, - sakė jis “Mail Online”.

“Nusprendėme paskelbti šią nuotrauką žurnale, nes tai kraštutinis atvejis”.

S. Landau teigė, kad šis pacientas nesiliovė švirkštis insulino į pilvą, nes manė, kad riebalų guzai insuliną vartojantiems žmonėms yra įprasti. 

Kūnas

“Jis matė, kad kiti pacientai toje pačioje vietoje taip pat turėjo panašius, tik mažesnius guzus. Deja, šių guzų, nors jie ir neskausmingi, jis niekada neparodė gydytojams”.

S. Landau pridūrė, kad nors riebalų sankaupos gali šiek tiek susitraukti, kūnas lieka išdarkytas visam laikui. Pagelbėti gali nebent plastinės operacijos.

Medikai pacientą paragino keisti injekcijų vietą ir patarė naudoti mažesnę adatą. Jam taip pat buvo skirtas kitokios rūšies insulinas. 

Tačiau gydytojai parardo kontaktą su šiuo pacientu, kai jis nebeatvyko paskirtu laiku pasitikrinti.

Komentuodami šį atvejį žurnale “New England Journal of Medicine” gydytojai tvirtino, kad diabetu sergantiems žmonėms trūksta medikų patarimų.

“Deja, daug diabetu sergančių pacientų neturi pakankamai žinių, kaip leistis insulino injekcijas, - sakė S. Landau. – Taip neturėtų būti”. 

Pirmojo tipo diabetu susergama tuomet, kai sunyksta insuliną gaminančios kasos ląstelės ir organizmas nebesugeba pats pasigaminti insulino.

Paprastai šio tipo diabetu suserga žmonės iki 40 metų amžiaus.


Insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles, kurios naudoja ją kaip kurą. Jei organizmas negauna insulino, gliukozė kaupiasi kraujyje. 

Pirmojo tipo diabetas diagnozuojamas kas dešimtam cukralige sergančiam žmogui ir yra gydomas kasdienėmis insulino dozėmis, tai pat tinkama mityba ir reguliaria fizine veikla.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją