Vienas dažniausiai pasitaikančių virškinimo sutrikimų - gastroezofaginio refliukso liga. Negydoma ji gali tapti rimtu pavojumi sveikatai ir pabloginti gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais refliukso liga sergančiųjų skaičius išaugo. Vakarų šalyse pirminį refliukso ligos simptomą jaučia apie 20 - 40 proc. žmonių.
Mūsų šalyje refliukso liga serga apie 10 proc. gyventojų, tačiau apie trečdalis žmonių skundžiasi rėmeniu, besikartojančiu kelis kartus per savaitę. Neabejotina, kad nemažai daliai iš jų būtų nustatyta refliukso liga, jei tik jie kreiptųsi į medikus.
Lietuvoje ligoniams, kurie dėl nusiskundimų, susijusių su viršutine virškinimo trakto dalimi, yra nukreipiami endoskopiniam tyrimui, stemplės uždegimai ir erozijos diagnozuojami du kartus didesniam skaičiui žmonių nei anksčiau. Erozijos stemplėje nustatomos trečdaliui refliukso liga sergančių ligonių.
Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas atkreipia dėmesį į kitą nerimą keliančią tendenciją. Anksčiau vaikams refliukso liga buvo diagnozuojama labai retai. Per pastarąjį dešimtmetį vaikai keliskart dažniau ir vis jaunesni suserga šia liga.
Kalti stresai ir nejudrumas
Prof. L.Kupčinskas aiškina, kad refliuksu vadinamas sutrikęs stemplės apatinio sfinkterio, saugančio, kad skrandžio turinys nepatektų į stemplę, darbas. Tuomet, kai sfinkteris veikia blogai, maistas, susimaišęs su skrandžio rūgštimis, iš skrandžio keliauja atgal į stemplę ir ją dirgina. Jeigu ligonis turi dar ir didesnį skrandžio rūgštingumą (pastarąjį lemia genetiniai faktoriai), ligos reiškiniai tampa ypač ženklūs. Ligonis jaučia deginimą, skausmą, rūgštų skonį. O kur dar pykinimas, pilvo pūtimas, raugėjimas.
Viena iš ligos priežasčių - nutukimas. Padidėjusi pilvo apimtis spaudžia skrandį, padidėja refliukso pavojus. Įtakos turi ir nejudrus gyvenimo būdas - visą dieną sėdime darbe, o vakare gulinėjame namuose. Beveik nejudame, tačiau valgyti, ir gausiai, nepamirštame.
Ką jau kalbėti apie netinkamą mitybą. “Retai valgome klasikinius pietus - sriubą, antrą patiekalą ir kompotą, o pusryčiams ar vakarienei nebeverdame košės. Daugelis tenkinasi sausais, šaltais užkandžiais, greitu maistu. Maitinamasi nereguliariai, per daug prisivalgoma vienu kartu, vakarais”, - vardija profesorius L.Kupčinskas.
Stemplės rauko veiklą reguliuoja autonominė nervų sistema. Stresų, įtampos, poilsio trūkumo nualinta ji nebepajėgia gerai atlikti savo darbo. Be to, streso metu didėja ir skrandžio rūgštingumas, kuris yra viena iš refliukso priežasčių, sutrinka mikrocirkuliacija.
Pablogina gyvenimo kokybę
Ne mažiau svarbu, kad refliukso liga labai pablogina gyvenimo kokybę. Užsienio šalyse atlikti tyrimai parodė, kad pagal gyvenimo kokybės sutrikdymo laipsnį ši liga pralenkia netgi tokias sunkias širdies ligas kaip krūtinės angina ir stenokardija.
Iki 80 proc. kenčiančiųjų nuo refliukso ligos turi miego problemų. Du trečdaliai negali valgyti įprasto maisto, to, ką mėgsta, tenka atsisakyti netgi sauso vyno, kavos, jau nekalbant apie gurmaniškus patiekalus. Yra duomenų, kad liga turi neigiamos įtakos seksualiniam aktyvumui.
Nukenčia ir žmogaus darbingumas. Jei jis yra priverstas nuolatos galvoti apie skrandžio skausmą, rūpintis, kad nepradėtų raugėti, o dalykinio susitikimo metu pykina, pučia pilvą, dar ir miego trūkumas kamuoja, nes naktį taip pat vargino virškinimo sutrikimai, sunku tikėtis gerų rezultatų darbe.
“Gyvenimo kokybė dar labiau pablogės, jei nesigydysite, nes tokiu atveju gresia sunkios komplikacijos. Dėl nuolatinio uždegimo gali susiaurėti stemplė, pradėti kraujuoti stemplės opos, neretai išsivysto Bareto stemplė - priešvėžinė ligos stadija, stemplės vėžys, kurio atvejų per pastaruosius dešimtmečius padaugėjo tris kartus”, - teigia prof. L.Kupčinskas.
Patiems gydytis nepatartina
Refliukso liga gali pasireikšti ir netipiškais simptomais. Kai kuriems ligoniams atsiranda gerklų uždegimas, užkimsta balsas, atsiranda balso stygų mazgelių. Pasitaiko, kai vargina įkyrus kosulys, ligonis mano, kad serga astma, skauda krūtinę, todėl įtariama širdies liga. Iš skrandžio su sultimis atpilta druskos rūgštis pakenkia ir dantų emalei, todėl ėduonis gali pažeisti dantis stipriau.
Tokiais atvejais žmogus nė neįtaria, kuo iš tiesų serga, varsto terapeuto ar širdies specialisto kabinetų duris. Jam gali be reikalo būti atliekami tyrimai ir net skiriamas nereikalingas gydymas. Tuo tarpu gastroenterologas, atlikęs endoskopiją, gali nustatyti teisingą diagnozę.
“Jei sočiai prisikirsime riebaus maisto ir po to dar prigulsime, ir visiškai sveikas žmogus gali pajusti rėmens simptomus. Tačiau jei skrandžio negalavimai vargina du kartus per savaitę ir dažniau, reikėtų būtinai kreiptis į gydytoją. Iš pradžių į šeimos, kuris įvertins ligonio būklę, o esant refliukso ligos įtarimui, nukreips ligonį pas gastroenterologą”, - pataria gydytojas. Jis ragina ligonius nesigydyti patiems, nes nemedikamentinės priemonės gali padėti tik laikinai, be to, yra sukurta efektyvių vaistų, leidžiančių visiškai kontroliuoti refliukso ligą.
Ne vienoje medikų konferencijoje buvo konstatuota, kad po dviejų mėnesių gydymo kursas naujausiu preparatu esomeprazoliu atkuria stemplės gleivinės pažeidimus daugeliui ligonių. Jei bus laikomasi dietos, to gali ir pakakti. Sunkiomis formomis sergantiesiems tenka gydytis 4 mėnesius, o vėliau taikoma nuolatinė palaikomoji terapija mažesnėmis dozėmis.
