Pasaulinis sveikatos tyrimas: kas lietuviams labiausiai gadina sveikatą

Kaip rodo Pasaulinis sveikatos tyrimas, lietuviai įsitikinę, kad didžiausią įtaką sveikatai turi tokie žalingi įpročiai, kaip rūkymas (61 proc.) ir alkoholio vartojimas (56 proc.), taip pat įvardijamas vandens ir maisto užterštumas (55 proc.), stresas (56 proc.) ir fiziniai pratimai (49 proc.). Mažiausiai respondentų dėmesio sulaukė mityba, pasaulėžiūra ir genetika. Anot ekspertų, kai kuriais aspektais mes panašūs į Vakarų Europą, tam tikrais atvejais esame tikri rytų europiečiai, o kartais primename Azijos kraštus.

Lietuviai nerimauja dėl maisto priedų daug labiau nei vokiečiai

Praėjusių metų antroje pusėje 28-iose šalyse buvo vykdomas Pasaulinis sveikatos tyrimas, kurį atliko tarptautinis tyrimų institutų tinklas „Iris“. Lietuvoje apklausas vykdė šiam tinklui priklausanti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Tyrimo metu respondentai turėjo įvertinti įvairių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pavyzdžiui, fizinių pratimų svarbą, maisto, vandens ir oro užterštumą, mitybos įpročius, miego trūkumą, streso lygį, paveldimumo reikšmę, alkoholio ir tabako vartojimą, pasaulėžiūros įtaką sveikatai ir pan. Visame pasaulyje bene labiausiai reikšmingais sveikatai laikomi fiziniai pratimai, vandens ir maisto užterštumas, mityba ir kokybiškas miegas. Pavyzdžiui, fiziniai pratimai labai svarbūs 51 proc. respondentų, greičiau svarbūs – 92 proc.

Lietuvoje fizinius pratimus labai svarbiais sveikatos būklei laiko 49 proc. respondentų, greičiau svarbiais – 93 proc. Palyginimui, Vokietijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 31 proc. ir 90 proc., Italijoje – 35 ir 84 proc., Kinijoje – 39 ir 80 proc., Jungtinėje karalystėje – 52 ir 95 proc., JAV – 64 ir 97 proc., Airijoje – 76 ir 97 proc. Taigi Lietuva šioje lentelėje užima maždaug vidurinę poziciją. Labiausiai fizinio aktyvumo reikšmę Europoje akcentuoja airiai, rumunai, turkai.

Kalbant apie cheminių maisto priedų poveikį sveikatai, Lietuvoje šį veiksnį labai svarbiu laiko 55 proc. respondentų, greičiau svarbiu – 91 proc. Panašūs rezultatai Graikijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Kinijoje, Tailande. Tuo tarpu Turkijoje net 79 proc. respondentų maisto priedus laiko labai svarbiu sveikatos veiksniu, 96 proc. - greičiau svarbiu, Egipte šie skaičiai atitinkamai 95 ir 99 proc. Visai kitokia padėtis Vokietijoje, kur tik 32 proc. respondentų maisto priedų poveikį laiko labai svarbiu sveikatai, o 84 proc. - greičiau svarbiu.

Anot tyrėjų, visgi tiek Europoje, tiek Amerikoje cheminių maisto priedų kiekis maiste laikomas vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių sveikatos būklę. Azijoje, ypač Indijoje bei Pakistane, tam skiriama kur kas mažiau dėmesio.

Miego svarbos nevertiname taip, kaip airiai arba turkai

Taip pat visame pasaulyje pripažįstama pakankamo miego kiekio ir jo kokybės svarba. Lietuva šiuo atžvilgiu neišsiskiria iš bendro konteksto. Šį sveikatos veiksnį labai svarbiu įvardijo 45 proc. lietuvių, greičiau svarbiu – 86 proc. Panašūs rezultatai Lenkijoje, Slovėnijoje, Jungtinėje karalystėje, Vokietijoje. Keliais procentais geresni rezultatai Nyderlanduose, Suomijoje, Kinijoje. Ypač miego reikšmę vertina turkai (atitinkamai 56 ir 95 proc.) bei airiai (68 ir 94 proc.), mažiausiai juo rūpinasi graikai (37 ir 86 proc.) bei Azijos šalys, pavyzdžiui, Indija, Pakistanas.

Bene prasčiausiai Lietuva atrodo mitybos vertinimo atžvilgiu. Vos 16 proc. lietuvių (mažiausiai iš visų tirtų šalių) mitybos reikšmę gerai sveikatos būklei laiko labai svarbia, 56 proc. - greičiau svarbia. Panašus vertinimas fiksuotas tik Indonezijoje. Iš europiečių arčiausiai mūsų – prancūzai (atitinkamai 26 ir 69 proc.) ir lenkai (28 ir 82 proc.). Suomijoje labai svarbiu sveikatos veiksniu mityba laiko 44 proc. respondentų, o 92 proc. mano, kad ji greičiau svarbi, Vokietijoje skaičiai siekia 46 ir 96 proc., JAV – 65 ir 96 proc., Airijoje – 72 ir 96 proc. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Vakarų europiečiai dažniau linkę mitybą laikyti svarbiu veiksniu žmogaus sveikatai nei Rytų europiečiai.

Paklausti, kaip vertina paveldimumo įtaką sveikatai, 43 proc. lietuvių jį nurodė labai svarbiu sveikatos veiksniu, 88 proc. greičiau svarbiu. Šiuo atžvilgiu mes niekuo neišsiskiriame – kiek didesni rezultatai tik Italijoje, Airijoje, Egipte bei JAV.

Mažiausiai dėmesio pasaulyje teikiama rūkymui ir alkoholiui, šie veiksniai rūpi tik atitinkamai 78 ir 77 proc. respondentų. Ypač palankaus šių įpročių vertinimas Indijoje, Indonezijoje ir Pakistane. Tuo tarpu lietuviai tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų vartojimą išskiria kaip svarbiausius veiksnius, galinčius lemti sveikatos būklę. Tiesa, rūkymą akcentuoja ir kai kurios kitos šalys, tačiau su alkoholiu mes esame gana išskirtiniai.

Anot „Spinter tyrimų“ direktoriaus Igno Zoko, mūsų šalyje alkoholis sureikšmintas gal ir pagrįstai. „Ne paslaptis, kad mūsų visuomenė turi šią problemą, o kai kurios kitos šalys, ypač išsivysčiusios, alkoholizmo problemos neturi ir jose jau kalbama apie kažkokius pažangesnius veiksnius“, - teigė pašnekovas.

Pasaulinis labai svarbių veiksnių sveikatai penketukas

Labai svarbių veiksnių sveikatai vidutinis penketukas pasaulyje atrodo taip: vandens ir maisto tarša (56 proc.), rūkymas (54 proc.), stresas (54 proc.), fiziniai pratimai (52 proc.), mityba (51 proc.). Toliau seka kokybiškas miegas (49 proc.), oro tarša (47 proc.), genetika (44 proc.), alkoholis (44 proc.).

Skirtingose šalyse pirmose pozicijose atsidūrusių veiksnių eiliškumas gali skirtis. Pavyzdžiui, suomiai pirmiausiai įvardijo rūkymą, vandens ir maisto taršą, fizinius pratimus, kokybišką miegą ir stresą; airiai – fizinius pratimus, stresą, rūkymą, vandens ir maisto užterštumą, mitybą (beje, airiai išsiskiria tuo, kad jiems svarbūs bene visi veiksniai, o respondentų skaičius, nurodantis jų svarbą, labai didelis); vokiečiai – rūkymą, stresą, mitybą, kokybišką miegą ir alkoholį; JAV – rūkymą, stresą, mitybą, fizinius pratimus, genetiką; turkai – išrašytų vaistų poveikį, genetiką, vandens ir maisto taršą, oro taršą, pasaulėžiūrą.

Vaistus kaip svarbų sveikatos veiksnį taip pat įvardijo Kolumbija, Egiptas, Indija, Pakistanas, Airija, Turkija. Lietuvoje tokių respondentų – 43 proc. Požiūrį į gyvenimą labai svarbiu ypač laiko Kolumbija (80 proc.), Turkija (76 proc.), Egiptas (66 proc.), Airija ( 66 proc.), Čilė (61 proc.), Rusija (60 proc.), JAV (54 proc.). Lietuvoje tokių respondentų – 36 proc.

„Vienose šalyse apie sveikatą kalbama daugiau, kitose galbūt egzistuoja tam tikra valstybės politika, trečiose šiai sričiai teikiama mažiau dėmesio, todėl ir gyventojai sureikšmina vienus ar kitus veiksnius“, - tyrimo rezultatus komentavo I. Zokas.

Anot jo, Lietuva pagal skirtingus kriterijus atsiduria labai įvairiose pozicijose, tačiau galima būtų apibendrinti, kad iš Europos konteksto neiškrentame.

„Kai kuriais aspektais mes artimi Malaizijai ar kitoms Azijos šalims, o kai kuriais – Vakarų Europai, pavyzdžiui, prancūzams. Visgi pagal daugelį parametrų mes patenkame į užtikrintą viduriuką. Pavyzdžiui, pagal fizinių pratimų svarbą sveikatai, esame tarp Lenkijos, Olandijos, Graikijos, Prancūzijos. Lygiai tas pats su maisto priedų vartojimu – atitinkame europietiškus parametrus. Vienintelis neatitikimas, kad mitybos reikšmė yra mažiau suprantama. Tačiau, lygindami kitus atsakymus, mes pradėjome galvoti, kad žmones suklaidino klausimas, kuriame šalia mitybos sąvokos atsirado ir dieta, kuri Lietuvoje, pasirodo, suprantama labai siaurai“, - svarstė pašnekovas.

Sveikuoliai: lietuviai sureikšmina maistą, bet nesidomi mityba

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė taip pat linkusi manyti, kad pastaruoju metu susidomėjimas sveika mityba auga.

„Žmonės domisi, ieško informacijos, dalinasi ja, siekdami paskatinti vienas kitą sveikai gyventi. Mūsų kelių dešimtmečių patirtis, ugdant sveiką gyvenseną Lietuvoje, rodo, kad tokios ligos, kaip hipertenzija, depresija, vidurių užkietėjimas, II laipsnio diabetas, kvėpavimo sutrikimai, nemiga, yra įveikiamos, kai žmogus susitvarko mitybą ir laikosi kitų sveikos gyvensenos principų: yra fiziškai aktyvus, grūdinasi ir kt. Apie tai šiuolaikinė medicina, deja, nekalba. Ir ne tik medicina. Sveikos gyvensenos Lietuvoje beveik niekas nemoko, išskyrus nevyriausybines organizacijas. Tad, natūralu, kad neskiriant valstybės dėmesio šiam klausimui, žmonės neturi pakankamai žinių ir apie mitybą. O kadangi mūsų politikams iki šiol labiausiai rūpėjo verslo interesai, tautos sveikata pasigirti negalime“, - dėstė pašnekovė.

S. Kriaučiūnienė pasidžiaugė, kad lietuviai supranta alkoholio ir tabako žalą sveikatai. „Tikiuosi, kad ateinančiuose rinkimuose Seime bus daugiau sveikai gyvenančių, sveikai mąstančių bei sveiką pavyzdį savo gyvenimu rodančių žmonių, nevykdančių tautos genocido. Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad tautoje, kurioje per metus vienam žmogui tenka daugiau kaip 8 l alkoholio per metus, vyksta genocidas. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje legaliai parduodamo alkoholio vienas žmogus suvartoja 10 l per metus“, - teigė sveikuolė.

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio teigimu, sveikuoliai sveikatą laiko darnos matu. Kuo žmogus darnesnis savo kūnu, siela ir dvasia – tuo jis laimingesnis ir sveikesnis.

„Akivaizdu, kad lietuviai nevertina dvasingumo reikšmės sveikam ir darniam gyvenimui. Be to, tarp klausimų pasigedau gyvenimo prasmės aspekto, nes beprasmis gyvenimas ypač gresia stresais ir tokiomis civilizacijos ligomis, kaip depresija širdies ir kraujagyslių susirgimai. Taip pat akivaizdu, kad Lietuvoje respondentai neįvertino ar neatskyrė maisto ir mitybos sąvokų, todėl akcentavo maisto užterštumą, bet neįvertino maisto įvairumo, daržovių svarbos, maisto derinimo, kramtymo ir kitų dalykų, kuriuos nagrinėja mitybos mokslas.

Alkoholio pertekliaus grėsmės vertinimas, manau, susijęs su dviem dalykais – augančiu nelaimių skaičiumi šeimose ir keliuose bei labai aktyviu visuomeninių organizacijų darbu šioje srityje“, - svarstė D. Kepenis.