Problemos ir lūkesčiai sutampa
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” šalies sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų tyrimą atliko šių metų birželį Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu.
Pasak bendrovės direktoriaus Igno Zoko, jo metu apklausta apie tūkstantį gydytojų ir slaugytojų, dirbančių didžiuosiuose miestuose, rajonų centruose, kaimuose ir miesteliuose įvairių tipų įstaigose: poliklinikose, ligoninėse, privačios praktikos kabinetuose. Todėl apklausos rezultatai pakankamai reprezentuoja bendrą šalies sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų nuomonę.
Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas, komentuodamas tyrimo rezultatus, džiaugėsi, kad gydytojų iškeltos problemos ir lūkesčiai sutampa su ministerijos prioritetais bei sritimis, kuriose siekiama pagerinti padėtį.
“Vienas iš mūsų pagrindinių siekių buvo ir yra gydymo įstaigų restruktūrizacija ir renovacija. Pavyko nemažai nuveikti šioje srityje ir tai patvirtina gydytojų nuomonė. 57 proc. jų yra patenkinti savo darbo sąlygomis - kabinetu, darbo vieta ir pan. Aišku, dar ne viskas padaryta, todėl maždaug ketvirtadalio gydytojų netenkina sąlygos, kuriomis jiems tenka dirbti. Tikiu, kad palaipsniui jos gerės. Prie to prisidės ir ES pinigai, kuriuos planuojame panaudoti kaimo ambulatorijų renovacijai”, - aiškina J.Olekas.
Tačiau pernelyg džiaugtis nėra ko, nes dauguma apklausos dalyvių tikino esą nepatenkinti jų gydymo įstaigų aprūpinimu technika, leidžiančia operatyviai atlikti įvairius tyrimus. Medikams gerai atlikti savo darbą labiausiai trukdo nepakankamas finansavimas, diagnostinės, gydomosios, laboratorinės aparatūros trūkumas. Trūksta ir kai kurių būtinų medikamentų.
Kokybei trukdo mažos algos
“Medikų vertinimu, vienas iš pagrindinių trukdžių suteikti pacientams kokybiškas paslaugas yra nepasitenkinimas gaunamu atlyginimu. Deja, net 74 proc. respondentų teigia, jog jis yra per mažas. Manau, kad apklausos metu, birželį, pirmojo atlyginimų pakėlimo, įvykusio gegužę, žmonės tiesiog dar nebuvo suspėję pajusti. Jei klaustume dabar, po to, kai rugsėjį dar sykį kilo algos, rezultatai būtų geresni”, - svarsto ministras.
Jo teigimu, Vyriausybės planuose numatyta iki 2008 metų medikų atlyginimus padidinti 2 ir net 3 kartus. Šis procesas vyksta palaipsniui. Šiemet algos išaugo nuo 10 iki 80 proc., todėl dalis medikų apklausos metu nurodė, kad įvertinus mūsų visuomenėje vyraujančius atlyginimus yra bent iš dalies patenkinti uždarbiu.
“Praėjusią savaitę Seime patvirtintas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kuriame numatyta beveik 130 milijonų litų skirti paslaugų įkainių didinimui. Didžioji šios sumos dalis teks darbo užmokesčio kėlimui”, - tikina J.Olekas.
Gydytojai kelia ir nepakankamo gydymo įstaigų finansavimo klausimą. Pasak I.Zoko, tyrimas parodė, kad tapę ministrais medikai keistų sistemos finansavimą, jį didintų. Iš biudžeto gavę papildomai 100 mln. litų jie daugiausiai lėšų skirtų investicijoms, renovacijai, medicinos technikos pirkimui, ambulatorinio bei stacionarinio gydymo apimtims didinti, vaistams kompensuoti, tyrimams apmokėti.
Ministro įsitikinimu, kitais metais numatomas sveikatos sistemos finansavimo augimas daugiau kaip 15 proc. bent dalį šių problemų leis išspręsti.
Pritaria ne visoms naujovėms
Kaip labiausiai reikalingas ir pasiteisinusias naujoves gydytojai įvardijo ambulatorinės reabilitacijos poliklinikose steigimą, draudiminės medicinos įvedimą, dienos stacionarų šalia pirminės sveikatos priežiūros įstaigų kūrimą, slaugos ir gydymo įstaigų integraciją mažesniuose miestuose, šeimos gydytojų institucijos suformavimą.
Pažymima, kad daugelis šių pakeitimų turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Pavyzdžiui, draudiminės medicinos privalumai yra aiškios mokėjimų apimtys ir tikslesnis darbo įvertinimas. Tačiau padaugėjo popierizmo, pernelyg dažnai kaitaliojama tvarka.
Tuo tarpu mažiausiai pasiteisinusiu eksperimentu laikomas įstaigų skirstymas pagal lygius ir jų atskyrimas. “Vertinant iš šiandienos perspektyvos galbūt tai ir buvo klaida. Tačiau tai nereiškia, kad vėl reikia pulti atgal. Kai kuriuos elementus mes išties sujungiame. Slaugos ligonines visai arba iš dalies integravome į antrinio lygio ligonines. Nespaudžiame stambių poliklinikų, kad būtinai atskirtų pirminio ir antrinio lygio paslaugas”, - teigia J.Olekas.
Didžiųjų miestų poliklinikose pacientams tikrai patogiau, kai šeimos gydytojai ir specialistai dirba kartu, nes nereikia vaikščioti iš vienos įstaigos į kitą.
Skirtumai tarp miesto ir kaimo
Ministro Pirmininko konsultantas sveikatos klausimais, sostinės “Šeškinės” poliklinikos vadovas Jonas Kairys, atkreipia ministerijos dėmesį į tyrimo metu išryškėjusius skirtumus tarp miesto ir kaimo. Darbo sąlygomis labiau patenkinti dirbantys rajonų centruose medikai. Taip pat jie labiau patenkinti ir darbo organizacija. Tačiau šiuos gydytojus mažiau tenkina gaunamas atlyginimas. Tuo tarpu kaime dirbantys gydytojai skundžiasi ribotomis galimybėmis atlikti tyrimus.
Mieste netenkina finansavimas, lėšų stygius, o kaimo vietovėse stinga kompiuterinės technikos. Taip pat miesteliuose ir kaimuose medikai nurodo, kad būtina pagerinti įstaigų vadybą, sudaryti galimybes atlikti biocheminius tyrimus.
Slaugytojai galvoja panašiai
“Spinter tyrimų” vadovo I.Zoko teigimu, slaugytojų ir gydytojų nuomonė sutapo dviem aspektais: darbo sąlygos ir darbo organizavimas - geri, atlyginimai - per maži. Slaugytojoms padėtų geriau atlikti darbą kvalifikacijos kėlimas.
Kaip labiausiai reikalingas naujoves slaugos darbuotojos įvardijo slaugos ir gydymo įstaigų integraciją mažesniuose miestuose, ambulatorinės reabilitacijos poliklinikose kūrimą, dienos stacionarų steigimą prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. Tačiau jos, kaip ir gydytojai, neigiamai vertina įstaigų atskyrimą pagal lygius.
Slaugytojos, ypač jaunesnio amžiaus ir dirbančios privačiose įstaigose, pasigenda daugiau savarankiškumo. Jos akcentuoja, jog norėtų ir galėtų savarankiškai atlikti įvairias procedūras, nebijotų ir didesnės atsakomybės už savo darbą.
Paklaustos, ko joms labiausiai trūksta, kad galėtų suteikti kokybiškas paslaugas ligoniams, slaugytojos pabrėžė, jog trūksta kompiuterinės technikos, higieninių bei dezinfekcijos priemonių.
Įdomu, kad slaugos darbuotojos, tapusios sveikatos ministrėmis, mažintų medikamentų kainas ir keistų kompensuojamųjų vaistų sistemą. Gydytojai apie tai neužsimena. Be to, jos stengtųsi įveikti tarp medikų klestinčią korupciją ir aktyviai kovotų su pacientų interesų nepaisymu, kam gydytojai neskiria dėmesio.
