Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvos biuro užsakymu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai atliko šalies gyventojų prarastų potencialių gyvenimo metų tyrimą. Šio tyrimo tikslas – įvertinti tik su alkoholio vartojimu susijusių mirčių valstybei padarytą žalą 2003–2009 metais.
Prarasti potencialūs gyvenimo metai – globaliai naudojamas indikatorius, parodantis mirtingumą nuo tam tikros priežasties. Kitaip sakant, tai – mirusio žmogaus amžiaus ir referencinio amžiaus (75 metų) skirtumas.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad per septynerius metus Lietuva prarado 211 585 šalies gyventojų gyvenimo metus. Daugiausia gyvenimo metų prarado Šalčininkų, Ukmergės, Trakų, Švenčionių ir Pagėgių savivaldybių gyventojai. Lietuvoje didžiausias tik alkoholio lemiamas mirtingumas užfiksuotas 45–59 metų amžiaus grupėje, sudarantis apie 50 procentų alkoholio sukeltų mirčių.
Daugiausia tokių mirčių sukelia kepenų cirozė, atsitiktiniai apsinuodijimai namuose, alkoholinė kardiomiopatija ir alkoholinė kepenų liga. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad, nors Rytų Lietuvoje buvo didesnis prarastų gyvenimo metų rodiklis, nuo 2007 iki 2009 metų ir minėtose savivaldybėse buvo fiksuojami teigiami pokyčiai. 2007–2009 metais užfiksuotas akivaizdus prarastų potencialių gyvenimo metų sumažėjimas sietinas su pradėtomis taikyti veiksmingomis alkoholio kontrolės priemonėmis.
Visos Europos bėda
Europa – daugiausia alkoholio suvartojantis ir dėl to didžiausią žalą patiriantis regionas pasaulyje. Apytiksliai 58 milijonai suaugusių europiečių alkoholį vartoja rizikingai, 23 milijonai yra priklausomi nuo šios psichoaktyvios medžiagos. Alkoholis Europos Sąjungoje sukelia beveik 195 tūkstančius mirčių per metus. Europos Komisijos duomenimis, daugiau nei 10 procentų merginų ir 25 procentai vaikinų mirtys yra susijusios su alkoholio vartojimu. Apskaičiuota, kad alkoholio sukelta žala Europos Sąjungai kasmet kainuoja 125 milijardus eurų.
Dauguma socialinių ekonominių alkoholio vartojimo padarinių skaudžiau atsiliepia ne nuo šios psichoaktyvios medžiagos priklausomam asmeniui, o kitiems visuomenės nariams, jo aplinkos žmonėms. Dėl alkoholio Europoje įvyksta 1 iš 3 kelių eismo mirčių, 4 iš 10 žmogžudysčių ar kitų nelaimingų atsitikimų. Taigi Europoje alkoholis – pagrindinė nelaimingų atsitikimų, traumų ir smurto priežastis.
Dviguba dozė
Lietuvoje nuo 1998-ųjų alkoholio vartojimas ir su juo susiję padariniai kasmet nuosekliai augo, o 2007 metais pasiekė 14,3 litro absoliutaus alkoholio žmogui per metus. Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims neperžengti 7 litrų ribos. Vis dėlto 2008-aisiais įgyvendinus dalį veiksmingų alkoholio kontrolės priemonių – apribojus alkoholio reklamą, pakėlus akcizo mokestį, panaikinus lengvatas smulkiesiems aludariams, sugriežtinus vairavimo išgėrus kontrolę, o 2009 metais sutrumpinus prekybos laiką, padėtis ėmė pamažu gerėti. Jau 2008-aisiais vartojimas nukrito iki 13,2 litro absoliutaus alkoholio žmogui.
Išanalizavus praėjusių metų Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklius nuo ligų, 100 procentų atsirandančių tik dėl alkoholio vartojimo, taip pat pastebimi teigiami epidemiologiniai pokyčiai. Teigiami visuomenės sveikatos rodiklių pokyčiai išryškėjo kaip tik tuo metu, kai buvo smarkiai sugriežtinta alkoholio kontrolė ir pastebimas alkoholio suvartojimo mažėjimas.
Trylika ligų
Remiantis tarptautine ligų klasifikavimo sistema, tik alkoholio vartojimo sukeliamoms ligoms ir jo lemiamam mirtingumui priskiriama 13 ligų ar ligų grupių. Atliekant tik alkoholio lemiamo mirtingumo analizę Lietuvoje buvo remtasi šalyje registruojamomis 9 ligomis ar jų grupėmis. Jas sudaro psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, alkoholio sukelta nervų sistemos degeneracija, alkoholinė polineuropatija, alkoholinė kardiomiopatija, alkoholinis gastritas, alkoholinė kepenų liga, lėtinis alkoholinis pankreatitas, atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu ir jo poveikis, apsinuodijimas alkoholiu ir jo poveikis.
Svarbu pabrėžti, kad dar daugiau ligų ir mirčių dėl įvairių priežasčių yra iš dalies sukeliamos alkoholio vartojimo. Tokioms ligų ir mirčių priežasčių grupėms priskiriama dauguma širdies ir kraujagyslių ligų, nemažai onkologinių ligų, nelaimingi atsitikimai kelyje ar vandenyje, traumos ar užpuolimai ir t. t.
Minėto tyrimo duomenys atskleidžia, kad 2003 metais buvo prarasta iš viso 25 740 potencialių gyvenimo metų, o 2007-aisiais – 40 655. Pradėjus mažėti mirtingumui, 2009 metais dėl vien alkoholio lemto mirtingumo buvo prarasta 22 700 gyvenimo metų, t. y. prarastų potencialių gyvenimo metų skaičius per 2007–2009 metus sumažėjo 1,79 karto.
„Sodros“ problemos
Atsižvelgiant į 2008-ųjų vidutinį darbo užmokestį skaičiuojama, kad dėl alkoholio vartojimo sukeltų mirčių prarastas šalies produktyvumas Lietuvai jau po vienų metų atsieina beveik 33 milijonus litų. Iki pensinio amžiaus galėję dirbti asmenys, kurie mirė 2008 metais, atneštų daugiau nei 321 milijono litų uždarbio ir įplaukų į biudžetą.
Žinoma, kiekvienam iš mūsų tai tėra skaičiai, tačiau šalies valdžia turėtų žinoti šiuos duomenis ir pasverti, kokios politikos vertėtų laikytis. Deja, prieš alkoholį kol kas pralaimi ne tik Lietuvos Seimas ir Vyriausybė...