Neria į rūdis
Priėmus Šilumos ūkio įstatymą, uostamiestyje kilo nesutarimai tarp dviejų savivaldybės bendrovių - „Klaipėdos energijos“ ir „Klaipėdos vandens“. Nuo metų pradžios jos teismuose aiškinosi, kas yra karšto vandens tiekėjas. Tačiau neradus abiem pusėms priimtino sprendimo, liko galioti sena tvarka: gyventojai už visą suvartotą vandenį moka „Klaipėdos vandenims“, o už vandens pašildymą - „Klaipėdos energijai“.
Tokia tvarka gal ir nėra blogiausia, kol nekyla nesusipratimų, kaip atsitiko Medžiotojų gatvės 12 name. Šeštojo buto gyventojai Svetlana Kovalskaja ir Andreis Kartupėlis ilgokai kentė iš karšto vandens čiaupo bėgančias drumzles, rūdis, kol galų gale pasikvietė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laborantus. Jie bute paėmė karšto ir šalto vandens mėginius, juos ištyrė.
Šalto vandens kokybė abejonių nesukėlė - parametrai atitiko nustatytas higienos normas. Tačiau karšto vandens tarša buvo akivaizdi: bendrosios geležies litre vandens buvo 5,38 mg (norma - 0,2 mg/l), drumstumas - 37,00 mg (norma - 4 mg/l).
Žmonės vaizdžiai papasakojo, kaip jiems tenka švarintis - maudantis vonioje reikia nerti tiesiai į rūdis.
Atsakingų nėra
Medžiotojų gatvės penkiaaukščių šilumos centrus prižiūri bendrovė „Lamberta“. Jos darbuotojai tvirtina, kad 12-ojo namo šilumokaitis prižiūrimas normaliai, jis nėra dar labai senas - tarnauja keliolika metų. Kaip ir kodėl butuose iš karšto vandens čiaupų teka drumzlinas vanduo, jie negalėjo paaiškinti.
Pasak „Lambertos“ inžinierių, bendrovė privalo užtikrinti, kad karšto vandens vamzdynuose būtų sunaikinti mikrobai, todėl vandens temperatūra turi siekti ne mažiau 55-60 laipsnių Celsijaus. Už drumzles ar rūdis jie lyg ir neatsakingi.
„Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus padėjėjas Vytautas Petrulis aiškino kitaip. Jo teigimu, bendrovės, eksploatuojančios gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens paruošimo įrenginius, privalo užtikrinti, kad į butus patektų tinkamos kokybės karštas vanduo. Už šilumos centrų priežiūrą gyventojai moka nustatytą mokestį - po 16 centų už kvadratinį metrą gyvenamojo ploto.
V.Petrulio teigimu, nežinia, kokie vamzdžiai buvo panaudoti Medžiotojų gatvės namo vidaus tinkluose. Namas buvo statomas dar sovietiniais metais, karšto vandens stovams turėjo būti naudojami cinkuoti vamzdžiai. Tačiau ar tikrai tokie vamzdžiai ten panaudoti, neaišku. Jeigu name yra paprasti metaliniai vamzdžiai - rūdžių atsiradimas neturėtų stebinti.
Taupumo padarinys
Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja Rita Vainauskienė aiškino, kad prastėjančią vandens kokybę skatina ir perdėtas žmonių taupumas.
Dėl sumažėjusio vandens vartojimo vamzdynuose užsistovėjęs vanduo tampa netikęs. Tai pastebima ne tik butuose, kurių gyventojai per mėnesį sugeba suvartoti vos vieną kitą kubinį metrą vandens, bet ir visame mieste. Tarnybos darbuotojai nustatė, kad vis dažniau į gyvenamuosius namus patenka pasikeitusio skonio ir kvapo vanduo. Tai pastebi ir gyventojai, kurie skundžiasi įtartina jo kokybe. Higienos normų reikalavimus vanduo atitinka, pretenzijų į namų įvadus atitekančiam vandeniui nepareikšta. Tačiau gali būti, kad namo vidaus tinkluose užsistovėjęs ar mažai vartojamas vanduo suprastėja. Maisto gaminimui apskritai nerekomenduojama naudoti to, kas teka atsukus raudona spalva pažymėtą čiaupą.
Padėtis be išeities
Įvairūs specialistai negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, kokia tikroji drumzlių ir rūdžių priežastis Medžiotojų gatvės name.
Visų pirma gyventojams reikėtų išsiaiškinti, kokio tipo vamzdžiai sumontuoti. Paprasto metalo vamzdžiai nėra ilgaamžiai, jie greitai surūdija.
Drumzlinas vanduo teka iš čiaupų po to, kai name trumpai nutraukiamas vandens tiekimas ir atliekami remonto ar profilaktikos darbai. Po to tenka beprasmiškai nuleisti daug šalto ir karšto vandens, nes iš čiaupų teka drumzlinas rudas vanduo. Tai - akivaizdus požymis, kad metaliniai vamzdžiai seni, išėsti rūdžių.
Tačiau Medžiotojų gatvės 12 name - kitaip. Bet kurią dieną atsisukę karšto vandens čiaupą 6-ojo buto gyventojai S.Kovalskaja ir A.Kartupėlis mato tą patį: vonia prisipildo rudo vandens. Gyventojams niekas negali nei padėti, nei atsakyti į klausimą, ar verta mokėti už higienos normų neatitinkantį vandenį.
