Išsamiau apie tai aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė bei „Krekenavos agrofirmos“ gamybos direktorius Gintaras Martinkus.
Pokalbis su „Krekenavos agrofirmos“ gamybos vadovu Gintaru Martinkumi:
– Ar vartotojams svarbi informacija, kiek jų įsigyjamame produkte yra sočiųjų riebalų, angliavandenių, baltymų, cukraus, druskos?
- Kad reikės tai nurodyti maisto produkto etiketėse, – gera žinia vartotojams. Ypač ši informacija svarbi tiems, kas nori sveikai maitintis. Pateikus informaciją apie perdirbtų produktų maistines savybes – energinę vertę, riebalus, sočiuosius riebalus, angliavandenius, cukrų, baltymus ir druską, – vartotojai galės palyginti maisto produktus prieš juos įsigydami ir pasirinkti gaminius pagal asmeninius poreikius.
- Ar jūsiškė įmonė jau pradėjo įgyvendinti šį teisės aktą? Jei ne, kada ketina tai padaryti?
- Kai kurių gaminių etiketėse jau dabar pateikiame energetines vertes, riebalų, angliavandenių ir baltymų kiekį. Nors visą informaciją, laikantis minėto reglamento, privalėsime teikti tik po trejų metų, greičiausiai tai padarysime anksčiau, nes tai pirkėjui naudinga informacija.
- Ar žinoma situacija kitose ES šalyse minėtu klausimu – galbūt kai kurių Bendrijos narių mėsos pramonės įmonės suinteresuotos kuo greičiau maisto produktų etiketėse pateikti kuo išsamesnę informaciją apie jų sudėtį?
- Manome, kad kitos ES šalys taip pat analizuoja naująjį teisės aktą dėl išsamesnės informacijos apie maisto produktų sudėtį. Kokie bus jų žingsniai, sunku pasakyti. Esame tikri, kad Lietuvos ir visos Bendrijos narių mėsos pramonės įmonės suinteresuotos kuo greičiau maisto produktų etiketėse pateikti kuo išsamesnę informaciją apie maisto produkto sudėtį. Įmonė AB „Krekenavos agrofirma“ pritaria už sveikatos ir vartotojų politiką atsakingo Europos Komisijos nario Johno Dalli nuomonei: „Parlamento sprendimas – reikšmingas žingsnis, kuriuo vartotojams suteikiama daugiau galių ir prisidedama prie kovos su didėjančiu nutukimu ir lėtinėmis ligomis Europos Sąjungoje.“ Mūsų įmonė, prisidėdama prie šio kilnaus tikslo, laiko prioritetu šio ES teisės akto įgyvendinimą.
Pokalbis su VMVT specialiste Aušra Išariene:
- Ką pridurtumėte prie gamybininkų atstovo atsakymo į klausimą, ar vartotojams svarbu žinoti, kiek riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, baltymų, druskos, cukraus yra įsigyjamame maisto produkte? Kas nustato, kiek šių medžiagų yra?
- Vartotojai, rinkdamiesi maisto produktus, vis dažniau atkreipia dėmesį į jų maistingumą bei tam tikrų medžiagų kiekį juose. Atsižvelgiant į vartotojų interesus, tikslinga atlikti maisto produktų laboratorinius tyrimus – nustatyti energinę vertę, baltymų, angliavandenių, riebalų kiekius ir įsitikinti, ar produktų etiketėse deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis bei energinė vertė atitinka gamintojų deklaruojamuosius kiekius ir ar informacija etiketėse nėra klaidinanti. Tiksli informacija leis vartotojams teisingai pasirinkti norimus produktus pagal jų maistingumą ir maistinių medžiagų kiekius juose.
Tokius tyrimus atlieka ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
- Ar VMVT jau ėmėsi veiksmų įgyvendinant minėtąjį teisės aktą?
- VMVT informavo maisto inspektorius Lietuvos regionuose apie naujo reglamento įsigaliojimą. Inspektorių mokymai numatyti 2012 metais.
- Ar Lietuvoje yra maisto gamybos įmonių, pradėjusių arba artimiausiu metu ketinančių įgyvendinti šį teisės aktą?
- Galiojanti Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus. Maistingumo ženklinimas pagal šią normą neprivalomas, tačiau pateikiant mitybinį teiginį etiketėje bei pateikiant ar reklamuojant maisto produktus, išskyrus bendrąją reklamą, maistingumo ženklinimas – privalomas.
Informacija apie maisto produkto maistingumą pateikiama keliais būdais: nurodoma energinė vertė, baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekiai arba – energinė vertė, baltymų, angliavandenių, cukrų, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, skaidulinių medžiagų ir natrio kiekiai.
Gali būti nurodyti šių medžiagų kiekiai: krakmolo, poliolių, mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, mineralinių medžiagų ar vitaminų.
Taigi šiandien Lietuvos gamintojai sistemingai pateikia ženklinimo etiketėse informaciją apie maistingumą.
Maistinių medžiagų ar jų sudedamųjų dalių energetinė vertė ir maistinių medžiagų kiekis nurodomi skaičiais bei pateikiami kilodžauliais (kJ) ir kilokalorijomis (kcal), baltymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulinės medžiagos, natris – gramais. Kiekvienu konkrečiu atveju nurodoma vidutinė maistingumo vertė, kuri pagrįsta gamintojo atliktu maisto produkto tyrimu ir remiantis žinoma ar faktine panaudotų sudedamųjų dalių vidutine maistingumo verte bei apskaičiavimu, paremtu patvirtintais moksliniais duomenimis.
