Ligonių padaugėja kasmet
Skiriamos viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijos. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos tai – nosies, ryklės ir gerklų uždegimas, pavyzdžiui, rinitas, faringitas ir laringitas. Apatinių kvėpavimo takų infekcijos apima bronchus ir plaučius – sergama bronchitu, bronchiolitu ir plaučių uždegimu.
„Sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario kasmet išauga keletą kartų. Kūdikiai dažniau serga bronchiolitu, vyresni vaikai – bronchitu ir pneumonija, o viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis – įvairaus amžiaus vaikai“, – šiuo metu dažniausiai pasitaikančias ligas vardijo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų pulmonologė, vaikų ligų ir infekcinių ligų gydytoja, medicinos mokslų daktarė docentė Irena Narkevičiūtė.
Ji pažymėjo, kad viršutinių kvėpavimo takų infekcijos klaidingai laikomos peršalimo ligomis. Jas dažniausiai sukelia įvairūs kvėpavimo virusai, bet ne peršalimas.
„Dažniausiai kvėpavimo takų infekcijomis užsikrečiama oro lašeliniu būdu arba tiesioginio kontakto metu. Kvėpuojant, kosint ir čiaudint virusai patenka į aplinką, tad sergantysis gali lengvai užkrėsti kitus, pavyzdžiui, savo šeimos narius. Ligos sukėlėjai taip pat platinami per virusais užkrėstas rankas“, – aiškino gydytoja.
Kvėpavimo takų ligos paprastai prasideda ūmiai – ligonis karščiuoja, jį vargina kosulys, sloga. Vieni vaikai temperatūros pakitimus toleruoja gana gerai, kiti jaučiasi prastai net nuo nedidelio karščiavimo. Kosulys iš pradžių būna sausas, labai varginantis, kartais jis net gali sukelti vėmimą.
Svarbu gerti pakankamai skysčių
Vaikui pradėjus kosėti ir nestipriai karščiuoti, gydytoja I.Narkevičiūtė patarė neskubėti griebtis temperatūrą mažinančių vaistų. Jeigu vaikas gerai jaučiasi, neatsisako maisto, geria pakankamai skysčių ir šlapinasi taip pat dažnai kaip įprastai, specialaus gydymo jam nereikia. Organizmas, gamindamas pakankamai antikūnų, pats kovoja su infekcinės ligos sukėlėjais.
„Karščiavimą mažinančius vaistus, nepriklausomai nuo temperatūros aukštumo, reikėtų vartoti tik tuo atveju, jeigu vaikas dėl karščiavimo tapo vangus, dirglus ar neramus“, – pabrėžė I.Narkevičiūtė.
Gydant kvėpavimo takų infekcijas, svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizmui. Jų daug netenkama kvėpuojant, karščiuojant, todėl sergantis vaikas turi gerti daugiau nei įprastai. Mitybai ši taisyklė negalioja – ligoniui dažniausiai gaminasi mažiau fermentų, atsakingų už maisto virškinimą, todėl vaikas gali būti ne toks alkanas kaip visada.
„Į gydytoją reikia kreiptis tuomet, kai vaiką pradeda varginti karščiavimas, jis atsisako gerti, rečiau šlapinasi, kvėpavimas tampa švilpiantis, švokščiantis, atsiranda dusulys, išbąla arba pamėlsta veidas“, – perspėjo gydytoja.
Būtina nustatyti infekcijos sukėlėją
Gydymas skiriamas atsižvelgiant į tai, kas sukėlė kvėpavimo takų infekciją. Jeigu ligos sukėlėjas yra bakterijos, išrašomi antibiotikai, jeigu kvėpavimo virusai – taikomas ne antibiotikų, o simptominis gydymas, pavyzdžiui, mažinamas karščiavimas, reguliuojamas skysčių kiekis organizme, skiriamas deguonis ir kt. Šis gydymas taikomas ir tiems vaikams, kuriems infekciją sukėlė bakterijos.
„Dauguma yra įpratusi, kad gydytis galima tik antibiotikais. Šis požiūris klaidingas – jeigu ligą sukėlė virusas, antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia žmogui. Jie sunaikina organizme esančius „geruosius“ mikroorganizmus, dėl dažno ir nereikalingo antibiotikų vartojimo bakterijos tampa atsparios jų poveikiui, ir kyla grėsmė visai visuomenei ateityje nebeturėti veiksmingų vaistų sunkioms bakterinėms infekcijoms gydyti. Todėl svarbu tiksliai nustatyti infekcijos sukėlėją“, – teigė gydytoja I.Narkevičiūtė.
Ji pasidžiaugė, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje jau pusantrų metų veikia moderni kvėpavimo takų virusų diagnostikos aparatūra. Ji leidžia nustatyti šešiolika skirtingų virusų, kurie dažniausiai ir sukelia kvėpavimo takų infekcijas.
„Paėmus tepinėlį iš nosiaryklės, tyrimo rezultatai gaunami kitą dieną. Tokiu būdu galime tiksliai nustatyti, koks virusas sukėlė infekciją. Šį sezoną aktyviausi yra respiracinis sincitinis virusas, paragripo virusai, adenovirusai, bokavirusai, metapneumovirusai, rinovirusai. Ligoninėje jau turime ir keletą susirgusiųjų gripu B“, – skaičiavo gydytoja.
Tik trečdalį infekcijų sukelia vienas virusas – dažniausiai ligos sukėlėjai būna keli. Kartais infekcija gali būti mišri – jeigu ligą sukėlė ir virusas, ir bakterija, tada gydymui reikalingi antibiotikai.
„Dažnai manoma, kad plaučių uždegimas gali būti tik bakterinis. Įrodyta, kad vaikams, ypač iki penkerių metų amžiaus, dažniausiai pneumonijas sukelia virusai. Galėdami tiksliai nustatyti infekcijos sukėlėją ir įgiję klinikinės patirties, labai sumažinome antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas“, – džiaugėsi I.Narkevičiūtė.
Norint apsisaugoti nuo šių infekcijų, reikia vengti kontakto su sergančiaisiais, dažniau plauti rankas, vėdinti ir drėgnai valyti patalpas.
„Neveskite vaikų į parduotuves ar kitus didelius žmonių susibūrimus, jeigu tai nebūtina. Plaukite rankas grįžę iš lauko, venkite sloguojančių ar kosinčių svečių savo namuose“, – paprastus patarimus akcentavo gydytoja I.Narkevičiūtė.
