Daugiausiai šansų išgyventi Skandinavijos šalyse
„Susirgusiųjų vėžiu bendrasis išgyvenamumas yra kompleksinis rodiklis, susijęs su sergamumu vėžiu populiacijoje, įtakos jam turi ir bendrosios nacionalinės išlaidos sveikatos priežiūrai, ir sveikatos priežiūros sistemos efektyvumas. Lietuvoje bendrieji susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo rodikliai 2002–2005 m. laikotarpiu, palyginti su susirgusiųjų 1994–1997 m., padidėjo nuo 36,5 proc. iki 48,6 proc. Visais tyrimo laikotarpiais nustatytas geresnis moterų nei vyrų išgyvenamumas (atitinkamai 54,1 proc. ir 42,9 proc.)“, - teigia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai Giedrė Smailytė, Karolis Ulinskas ir Birutė Aleknavičienė Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“.
Europoje bendrasis 5 metų reliatyvus išgyvenamumas, EUROCARE-4 tyrimo duomenimis,
1995–1999 m. buvo 52 proc. Didžiausi bendrieji 5 metų išgyvenamumo rodikliai nustatyti
Šiaurės Europos šalyse (Švedijoje – 58 proc.), o mažiausias išgyvenamumas buvo kaimyninėje Lenkijoje (39 proc.). Vidutinis išgyvenamumas nustatytas Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Šveicarijoje ir Italijoje (51-56 proc.).
Anot apžvalgos autorių, išgyvenamumo skirtumai tarp lyčių Europoje daugiausiai susiję su tuo, kad tarp moterų dažniausia piktybinė liga – krūties vėžys – yra geros prognozės navikas, o dažniausios vyrų piktybinės ligos – plaučių vėžio – prognozė bloga.
Geriausi išgyvenamumo rodikliai nustatyti tarp susirgusiųjų skydliaukės vėžiu (96,1 proc.). Susirgusiųjų lūpos ir priešinės liaukos (prostatos) navikais, taip pat Hodžkino limfoma išgyvenamumo rodikliai viršijo 80 proc. Tarp susirgusiųjų sėklidžių, gimdos kūno, krūties, inkstų, gimdos kaklelio vėžiu ir odos melanoma išgyveno 60–80 proc. Vidutinės prognozės grupei (40–60 proc.) priklausė šlapimo pūslės, vulvos, gerklų, gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos vėžys, taip pat ne Hodžkino limfomos ir leukemija.
Susirgusiųjų kitų lokalizacijų piktybiniais navikais išgyvenamumo rodikliai buvo mažesni kaip 40 proc. Nustatyta, kad blogiausiai išgyvena (vos 10 proc.) susirgusieji plaučių, kepenų, stemplės ir kasos vėžiu.
Prasčiausia situacija su plaučių vėžiu
„Lietuvoje susirgusiųjų atskirų lokalizacijų vėžiu išgyvenamumo rodikliai yra mažesni nei vidutiniai Europos šalyse, tačiau jie panašūs į mūsų kaimyninių valstybių – Estijos, Lenkijos išgyvenamumo rodiklius. Abiejų lyčių 5 metų išgyvenamumo pokyčių analizė Lietuvoje pagal atskiras piktybinių navikų grupes parodė susirgusiųjų daugumos lokalizacijų piktybiniais navikais išgyvenamumo gerėjimą. Ryškiausias išgyvenamumo pagerėjimas nustatytas tarp susirgusiųjų prostatos piktybiniais navikais. Reliatyvusis 5 metų išgyvenamumas padidėjo net 39,6 proc. – nuo 46,9 proc. iki 86,5 proc.“, - teigiama apžvalgoje.
Onkologinių ligonių, kuriems diagnozuoti virškinamųjų organų navikai, išgyvenamumas priklauso
nuo naviko lokalizacijos. Lietuvoje geriausi išgyvenamumo rodikliai nustatyti asmenims, kuriems diagnozuoti storosios žarnos piktybiniai navikai.
Pacientų, susirgusių gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžiu, abiejų lyčių 5 metų išgyvenamumo rodikliai buvo 48,1 proc. ir 44,4 proc., susirgusių skrandžio vėžiu – 24,9 proc., o trumpiausiai išgyvenama susirgus stemplės (6,2 proc.), kepenų (6,3 proc.), tulžies pūslės ir ekstrahepatinių takų (14,8 proc.) bei kasos (5,2 proc.) vėžiu. Susirgusiųjų šlapimo pūslės vėžiu Lietuvoje 5 metų reliatyvusis išgyvenamumas buvo 57,7 proc., inkstų vėžiu – 63,4 proc.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vieni mažiausių yra susirgusiųjų plaučių vėžiu išgyvenamumo rodikliai – 5 metų reliatyvusis išgyvenamumas tesiekia 8,2 proc.
Daug geresnė situacija su odos vėžiu. Net piktybiškiausios jos formos – melanomos – atveju išgyvenamumas buvo 70 proc., geresni išgyvenamumo rodikliai buvo moterų nei vyrų (74,5 proc. ir 61,4 proc.). Tiesa, Europoje 5 metus išgyveno net 83 proc. susirgusiųjų 1995–1995 m.
Su krūties vėžio diagnoze 5 metus išgyvena 70 proc. moterų
Krūties vėžiu susirgusių moterų 5 metų reliatyvusis išgyvenamumas Lietuvoje buvo 70 proc.
Didžiausi moterų išgyvenamumo rodikliai nustatyti 15–59 metų amžiaus grupėje (73,6 proc.), kiek mažesni – 60–74 metų grupėje (69,3 proc.), o vyriausių moterų išgyvenamumas buvo mažiausias (54,4 proc.).
Šiaurės ir Centrinės Europos šalyse išgyvena per 82 proc. moterų, kiek mažesni išgyvenamumo rodikliai Lenkijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje (apie 73 proc.). Anot minėtų mokslininkų, mažus išgyvenamumo rodiklius kai kuriose Europos šalyse lemia vėlyvas diagnozės nustatymasį. Įtakos išgyvenamumui taip pat turi ir tinkamo gydymo pasiekiamumas bei prieinamumas.
5 metų reliatyvusis išgyvenamumas susirgus gimdos vėžiu Lietuvoje siekia 77,9 proc., gimdos kaklelio vėžiu – 61,4 proc., vulvos vėžiu – 52,1 proc., kiaušidžių vėžiu – 39 proc. Šiuo atveju atrodome labai neblogai. Vidutiniai Europos rodikliai – atitinkamai 76, 63, 59 ir 37 proc.
Tuo tarpu vyrų rykštė, prostatos vėžys, anot apžvalgos autorių, klinikinėje praktikoje pradėjus plačiau naudoti modernų testą daugelyje Vakarų šalių nors ir padidėjo sergamumas prostatos vėžiu , tačiau pagerėjo susirgusiųjų išgyvenamumas. Mat buvo išaiškinama daugiau ankstyvos stadijos atvejų. Lietuvoje susirgusiųjų 2002–2005 m. išgyvenamumo rodiklis buvo 86,5 proc.
„Išanalizavus susirgusiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumo pokyčius Lietuvoje, nustatytas išgyvenamumo gerėjimas. Pagrindiniai veiksniai yra naujų efektyvių gydymo metodų prieinamumas ir ankstyvosios diagnostikos gerėjimas atsiradus naujiems diagnostikos metodams. Susirgus daugelio lokalizacijų vėžiu geresni išgyvenamumo rodikliai yra moterų, jaunesnių pacientų bei miesto gyventojų. Geresnis moterų išgyvenamumas būdingas ir kitoms Europos šalims“, - apibendrino tyrėjai.
Beje, mokslininkai pabrėžė, kad išsivysčiusiose šalyse vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių dalis populiacijoje didėja, todėl daugėja ir vyresnio amžiaus onkologinių pacientų, kas lemia didėjantį sergamumą onkologinėmis ligomis. Tačiau pagerinti vyresnių žmonių išgyvenamumą medikams kol kas nelabai sekasi.
Tyrėjai apžvelgė 49 204 vėžio atvejų, diagnozuotų Lietuvoje 2002-2005 m. Statistikoje pirmauja prostatos ir kvėpavimo takų plaučių vėžys (atitinkamai 6362 ir 5658), toliau seka krūties vėžys (4911), skrandžio (3605), gaubtinės žarnos (2669), tiesiosios žarnos bei išangės (2518), inkstų (2240) vėžys.
