Geros sveikatos ilgaamžiai pripratę prie dėmesio, kurį jiems rodo aplinkiniai. Žino, kad anksčiau ar vėliau atvyks žurnalistai, šnekins, fotografuos, o galiausiai paklaus: „Kokia ta jūsų ilgaamžiškumo paslaptis?" Paprastai ži-niasklaidininkų pašnekovai jau būna parengę atsakymus: „Gurkšteliu raudonojo vyno prieš miegą", „Valgau šiupinį su pupomis ir žirniais", „Mėgstu lęšių patiekalus", „Neriu vąšeliu", „Dainuoju ir neprarandu gero ūpo".

Mokslininkai, suprasdami, jog šie senolių išminties perlai negali garantuoti ilgo gyvenimo, tiria, kokie genetiniai veiksniai lemia nevienodą organizmo „galiojimo laiką", aiškinasi, kaip galima užtikrinti ilgą ir sveiką senatvę.

Keliauti per laiką ir nesirgti

Pavydą kelia 96 metų amerikiete Margaret Dell. Ji sėda prie automobilio vairo, kad pavėžėtų to daryti jau nebedrįstančius 70-me-čius bičiulius, be to, tris kartus per savaitę žaidžia tenisą. Būdama 80-ies Dell dalyvavo dvejetų turnyre ir tapo nugalėtoja. 103 metų Seiryu Togushi iš Mobutu (Okinava, Japonija) daro tempimo pratimus, ravi daržus ir gyvena vienas. 102 metų Giovanni Maria Occhioni iš Aglientu tebeprižiūri savo gyvulius. Galbūt šių ilgaamžių tikslas - viršyti prancūzės Jeanne Calment, mirusios 122 metų, rekordą? O kas sakė, kad jiems nepavyks?

Šiuo metu pasaulyje šimtamečių priskaičiuojama apie 145 tūkstančius. Moterų daugiau nei vyrų. Kas jiems leidžia taip, regis, lengvai keliauti per laiką nepažeistiems auglių, nepakirstiems infarktu ar insultų? Ar viskas priklauso nuo gyvenimo būdo? O gal tų žmonių DNR glūdi kas nors ypatinga?

Mokslas jau išmoko prailginti kirmėlių, vaisinių muselių, pelių, šunų, beždžionių gyvenimą. Kaip? Priversdamas laikytis dietos - kuo mažiau kalorijų. Tai vienintelis receptas, dovanojantis gyvenimo laiko (bent jau laboratoriniams gyvūnams). JAV tyrinėtojas Davidas Sinclairis išbandė tokią dietą. Ištvėrė viso labo savaitę. Paskui iškėlė klausimą, ar labai jau prasminga kęsti alkį, kad ilgiau gyventum.

Žmogus - kaip automobilis

Įvairios mokslininkų grupės tyrė vienalytes ir genetiškai izoliuotas gyventojų grupes, kuriose šimtamečių procentas itin didelis. Pastebėtas paradoksas: devyniasdešimtmetis mažiau rizikuoja mirti nuo sunkios ligos nei septyniasdešimtmetis. „Kai pradėjau dirbti su pagyvenusiais žmonėmis, atkreipiau dėmesį - kuo jie senesni, tuo sveikesni", - žurnale „American Scientist" rašo Bostono geriatras Thomas Perlsas.

„Žmogų galima lyginti su automobiliu, - tvirtina Annibale Pučą, šimtamečių tyrimo projekto Bostone vadovas. - Benzinas - tai mityba ir gyvenimo būdas, lemiantys senėjimo greitį. Variklis -genetinis kodas. Dauguma mūsų, dar neišnaudoję visų degalų atsargų, sustoja - nuo ligų užstringa motoras. O šimtamečiai turi gerą variklį ir geba sudeginti benziną iki paskutinio lašo".

Bostono mokslininkai tiria žmogaus genomą ir bando rasti genų kombinacijas, kurios dažniausiai pasitaiko šimtamečių organizmuose. Kol kas rezultatai menki, bet specialistai nepraranda vilties. Jau prieš porą metų Pucos vadovaujami tyrėjai nustatė chromo-somos-4 zoną, kuri, kaip spėjama, turi įtakos ilgaamžiškumui.

Moterys laimi

• Šiandien pasaulyje gyvena apie 145 tūkst. šimtamečių.
• 2050 metais jų galėtų būti maždaug 2 milijonai.
• Vakarų šalyse 100 tūkst. gyventojų tenka 7-15 šimtamečių.
• Pagal vidutinę gyvenimo trukmę pirmauja Italija (79 metai).
• Pasaulyje daugiau šimtamečių moterų nei vyrų (7-8 moterims tenka 1 vyras). Sardinijoje (Italija) santykis kitoks: 2 moterys ir 1 vyras.

Jei pasisekė dėl genų

Vieno „atrastų" genų funkcija - reguliuoti riebalų pasisavinimą žarnyne. Pakitusi jo forma didina tikimybę susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, priaugti svorio. Kitas genas kodifikuoja vieną proteinų - apolipop-roteiną; spėjama, kad jo variantas Apo-2 saugo nuo Alzheimerio ligos. Taigi tam, kam pasisekė, genai garantuoja „gerą" metabolizmą ir gina nuo ligų.

Ateityje bus atliekami nutrige-nomikos - mitybos genetikos - tyrimai. Mokslininkai ieškos maisto produktų, kuriuose esantys elementai gali turėti įtakos genams. Gal tai česnakas, gal raudonasis vynas, o gal kas nors kita.

Iškelta ir prielaida, jog senėjimo procesą taip pat veikia kai kurios molekulės, atsakingos už organizmo reakciją į uždegimus. Tiriamos mitochondrijos - ląstelių energiniai centrai. Jų veikla, be kita ko, skatina kenksmingų laisvųjų radikalų išsiskyrimą. Kuo jų mažiau, tuo didesnė tikimybė, kad sensime sėkmingiau.

Laimingų senelių sala

Sėkmingo senėjimo tyrimas atliekamas Sardinijoje. Ten didžiulė grupė ilgaamžių mielai bendrauja su medikais ir gyvai domisi, kokie genai, „geri" ar „blogi", bus rasti jų DNR. Projektas vadinasi AKEA - vietos kalba „A kent'annos" reiškia linkėjimą „Kad tu gyventum šimtą metų". Sardinija visus stebina ilgaamžių gausa. Čia 100 tūkst gyventojų tenka 20 šimtamečių. Beveik anomalija laikoma ir tai, jog saloje kone lygiai yra ilgaamžių vyrų ir moterų. Maža to, 30 proc. jų jaučiasi gerai, o 35 proc. tiriamųjų sveikata visiškai patenkinama.

Šiaip ar taip, senėjimas - nuo daugelio veiksnių priklausantis procesas. Didžiulės įtakos turi ir aplinka, kurioje gyvenama. Beveik visi Sardinijos ilgaamžiai apsupti meilės ir visuomenės pagarbos, pas juos, kaip pas „gyvuosius archyvus", einama klausti patarimo ar informacijos. Senukai vaikšto į Mišias, švenčia gimtadienius ir turi stulbinamų gebėjimų išlaikyti dvasinę pusiausvyrą. Antonio Todde, miręs 113 metų, sulaukęs šimtmečio padėdavo miestelio aštuoniasdešimtmečiams pereiti gatvę.