Savaitgalį uostamiestyje pirmą kartą vyko Klaipėdos ligoninės, Lietuvos skubiosios medicinos draugijos, Kauno medicinos universiteto Intensyviosios terapijos klinikos specialistų organizuota mokslinė-praktinė konferencija, skirta skubiosios ir reanimacinės pagalbos problemoms ir naujovėms apžvelgti.
Konferencijos dalyvių – greitosios pagalbos medikų, reanimatologų, kitų specialybių gydytojų teigimu, teikiant būtinąją medicinos pagalbą, neretai tenka susidurti su tam tikrais sunkumais. Didžiausią rūpestį medikams kelia visuomenės narių nemokėjimas suteikti pirmąją medicininę pagalbą, menkas greitųjų, ypač aptarnaujančių mažesnes gyvenvietes, aprūpinimas modernia aparatūra, pasenę automobiliai, nepakankamas kvalifikacijos lygis, tam tikrų specifinių žinių trūkumas.
Trūksta žinių
Konferencijoje dalyvavęs Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis teigė, kad dažniausiai medikams tenka gelbėti nukentėjusių autoįvykiuose, įvairios kilmės traumas patyrusių klaipėdiečių gyvybę. Brigados narius jau nestebina ir gausios šautinės, pjautinės ar durtinės žaizdos. Tačiau nelaimingo atsitikimo metu šalia nukentėjusiųjų esantys žmonės retai sugeba suteikti būtinąją pagalbą – jų veiksmai apsiriboja greitosios iškvietimu. “Kitose šalyse dauguma visuomenės narių apmokyti teikti pirmąją pagalbą.
Pavyzdžiui, JAV beveik nerasi policininko, mokytojo ar kitos profesijos, susijusios darbu su žmonėmis, atstovo, kuris nelaimės atveju pasimestų, nežinotų, ką ir kaip daryti, kad išgelbėtų sužaloto ar susižalojusio, sunegalavusio asmens gyvybę. Negalima pasikliauti vien greitosios medikais. Kuo greičiau pradedama gaivinti, tuo geriau. Per penkias minutes greitoji vargu ar atskubės į įvykio vietą, o tiek laiko užtenka, kad nukentėjusįjį ištiktų klinikinė mirtis. Lietuvoje šia problema susirūpinta labai neseniai”, – teigė R. Juodviršis.
Mirtingumas nuo įvairios kilmės traumų mūsų šalyje užima trečią vietą po širdies koronarinių ligų ir onkologinių susirgimų. Per metus ligoninėje gydoma apie 3200 traumuotų pacientų. Koordinuojant greitosios medicinos pagalbos medikų, ligoninių gydytojų darbą, apmokant įvairių sričių specialistus pirmosios pagalbos teikimo pagrindų, tikimasi iki 2020 metų mirtingumo atvejų skaičių sumažinti trisdešimčia procentų.
Diegs naujoves
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas minėjo, kad kartais greitųjų medikams pritrūksta ir specifinių žinių. “Ilgą laiką greitųjų brigadose dirbo sanitarai, felčeriai. Tik dabar po truputį pradedami ruošti atitinkamos kvalifikacijos greitųjų gydytojai, parengta paramedikų paruošimo programa”, – aiškino R. Juodviršis.
Greitosios medicinos pagalbos brigadų, ypač aptarnaujančių rajonus, darbą apsunkina ir geros aparatūros trūkumas. Konferencijos metu kalbėta apie Vakarų regiono šalyse jau kurį laiką plačiai taikomus išorinės širdies defibriliacijos aparatus, kurie Lietuvoje vis dar naujiena. Buvo pristatyti mažos energijos bifaziniai defibriliatoriai, kurie naudojami gaivinant pacientą ir yra efektyvesni, sukelia mažesnį šalutinį poveikį. Anot G. Virkečio, žadama modernius aparatus įdiegti greitosios pagalbos ekipažuose.
