Atsako Dr. Kildos klinikos radiologė-echoskopuotoja Dalia Bartuškaitė.

Ribos, koks apšvitos kiekis pacientui yra leidžiamas, nėra. Rentgenologiniai tyrimai atliekami griežtai pagal medicininius reikalavimus, todėl jeigu dėl ligos iškyla pavojus žmogaus gyvybei, ligoniui bus atliekama tiek rentgeno procedūrų, kiek reikės. Žinoma, nė vienas iš radiologų nepuls tvirtinti, kad rentgenas teigiamai veikia organizmą, tačiau būtina suprasti, kad kartais tai yra vienintelė galimybė norint išvengti didesnio blogio – sveikatos pablogėjimo, o gal net mirties.

Nuo kenksmingos rentgeno spinduliuotės apsaugo kelios priemonės – svarbu, kaip ilgai ir kokiu atstumu nuo rentgeno spindulių tyrimo metu stovėsite. Kitaip tariant, kuo trumpiau jus „švies“ ir kuo toliau nuo spindulių būsite, tuo apšvitos kiekis bus mažesnis. Tokią pat apsauginę funkciją atlieka ir tarp jūsų bei rentgeno vamzdelio esantis apsauginis ekranas.

Be to, tyrimo metu būtina naudotis specialiomis apsauginėmis priemonėmis – „prijuoste“, „kepurėle“, „suknele“, ar „apykakle“ su švino sluoksniais.
Rentgenas didžiausią neigiamą poveikį turi kraujo ir lytinėms ląstelėms. Jauniems žmonėms, ateityje tapsiantiems tėvais, būtina pridengti pilvo ir lytinių organų sritį. Vaikams ekranu reikėtų uždengti visą kūną, paliekant atvirą tik tiriamąją vietą. Nors saugus rentgeno spindulių kiekis yra atsakingai apskaičiuojamas, nepatartina tą pačią dieną daryti kelių tyrimų iš eilės.

Medicininė radiacijos apšvita per metus neturėtų viršyti 0,6 m Sv – tokią radiacijos dozę gautumėte atlikę mažiausiai tris krūtinės ląstos rentgenogramas. „Šviečiant“ dubenį, rentgenogramų galima atlikti dar mažiau, nes apšvitos kiekis yra kur kas didesnis.

Vėžį rentgeno spinduliai galėtų sukelti tik atlikus daugiau nei 250 krūtinės ląstos rentgenogramų per metus – toks apšvitos kiekis yra maksimalus.