Diabetas – tai lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga. Susirgus tenka mokytis gyventi iš naujo: atsakingai rinktis maisto produktus ir gėrimus, penkis kartus per dieną tikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir susileisti insulino dozę.

Požymiai ne visada ryškūs

Diabetu susergama, kai kasa gamina nepakankamai insulino arba organizmas negali jo veiksmingai panaudoti.


„Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad iš kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo gamyba didina gliukozės kiekį kraujyje, dėl to ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai“, – paaiškino Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė, pati serganti šia sunkia liga.


Skiriami trys pagrindiniai diabeto tipai. Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, pažeidžianti insuliną gaminančias kasos ląsteles. Šis tipas būdingas vaikams ir jaunesnio amžiaus suaugusiesiems.


Antro tipo diabetui būdingas insulino trūkumas. Juo serga daugiau nei 90 proc. visų ligonių, dažniausiai – vidutinio ir vyresnio amžiaus darbingi žmonės.


„Dažniausiai žmonės yra girdėję apie pirmo ir antro tipo diabetą, tačiau nežino, kad esama ir gestacinio diabeto, kai gliukozė netoleruojama nėštumo metu. Moteris, sirgusi šio tipo diabetu, turi didelę riziką susirgti II tipo diabetu vyresniame amžiuje“, – perspėjo V.Augustinienė.
Susirgus diabetu, dažniausiai vargina dažnas šlapinimasis, besaikis troškulys ir alkis. Ligoniui mažėja svoris, jis jaučiasi nuvargęs, nesugeba susikaupti, jo rega suprastėja.


„Sergančiojo plaštakos ir pėdos dilgčioja, jos tampa nejautrios, atsiradusios žaizdos sunkiai gyja. Ligonį pykina, kamuoja skrandžio skausmai, todėl dažnai šie diabeto požymiai klaidingai priskiriami gripui“, – dėmesį atkreipė V.Augustinienė.
Pasak pašnekovės, sergantiesiems antro tipo diabetu minėti požymiai gali būti neryškūs arba iš viso nepasireikšti, todėl žmonės, priklausantys šio tipo diabeto rizikos grupei, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, mažai judantys, turintys antsvorio, padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolio kiekį kraujyje, turėtų būti ypač atsargūs.


Gresia apakimas


Sergant diabetu gali kilti sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, kraujyje pradeda cirkuliuoti itin mažai arba priešingai – ypač daug – gliukozės, žmogus apanka, pažeidžiami jo nervai ir dantys, vystosi inkstų nepakankamumas.


„Diabetas taip pat gali išprovokuoti širdies priepuolius ir ritmo sutrikimus, nėštumo komplikacijas, impotenciją bei įvairius kojų susirgimus, pavyzdžiui, infekcijas, dėl kurių vėliau gali tekti amputuoti galūnes. Negydomas diabetas gali tapti mirties priežastimi – kas 8 sekundes pasaulyje dėl šios ligos užgęsta žmogaus gyvybė“, – pasakojo Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė.
Nors liga sudėtinga ir kelia pavojų bendrai sveikatos būklei ar net gyvybei, diabetą galima suvaldyti. Laikydamasis visų gydytojo nurodymų ligonis gali gyventi įprastu ritmu ir sunkių komplikacijų išvengti.


„Diabeto gydymo sėkmę lemia susirgusiojo elgsena, todėl labai svarbu, kad jis žinotų pagrindines ligos valdymo priemones. Jis privalo kasdien tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, reguliuoti mitybą, vartoti vaistus, mankštintis. Nepakankama diabeto kontrolė didina komplikacijų grėsmę“, – rūpintis sveikata skatino V.Augustinienė.


Būtina savikontrolė


Kiekvienam sergančiajam sudaromas individualus mitybos planas – jis priklauso nuo žmogaus kūno svorio, darbo pobūdžio, judrumo, diabeto tipo ir gretutinių ligų.
„Maisto produktai turi būti pasirinkti taip, kad angliavandeniai sudarytų 50 proc., riebalai – 30–
35 proc., o baltymai – 12–20 proc. dienos kalorijų normos. Valgyti reikėtų nedidelėmis porcijomis kas 3–4 val. nesaldžius produktus, skaidulomis praturtintą maistą, įvairias šviežias daržoves, varškę, vištieną, žuvį“, – pagrindinį mitybos principą išaiškino Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė.


Su maistu gaunamas druskos kiekis neturi viršyti 5 gramų, todėl geriau ją pakeisti prieskoniais – citrina, petražolėmis. 


Galima gerti kavą, arbatą, liesą pieną, kefyrą, tačiau reikėtų mažiau vartoti sviesto, grietinės, padažų ir visiškai atsisakyti riebių maisto produktų – lydyto sūrio, dešros ir tokių saldžių gėrimų kaip likeris ar vynas.


„Sergant diabetu, svarbu reguliariai mankštintis – tinkamai parinktas fizinis krūvis gerina kraujospūdį ir riebalų apykaitą, suteikia energijos“, – patarė V.Augustinienė.
Diabetas gydomas įvairiais medikamentais, insulino injekcijomis. Pirmo tipo diabetas gydomas tik insulinu (jį tenka leistis kasdien), antro tipo – geriamaisiais vaistais, nors ilgainiui tenka leistis ir insuliną. Gliukozės kiekį kraujyje matavimo aparatais tenka išsitirti 4–5 kartus per dieną: prieš pagrindinius valgymus, 2 val. po valgio ir prieš miegą.


„Bent kartą per metus reikėtų atlikti kraujo lipidų, šlapimo ir cholesterolio tyrimą, pasitikrinti inkstų veiklą, akių dugną, regėjimą. Patariama reguliariai konsultuotis su endokrinologu, akių gydytoju, neuropatologu, kardiologu“, – nuolatinį savo būklės sekimą pabrėžė pašnekovė.
Sergant diabetu mažėja jautrumas, sutrinka kraujotaka, todėl galima nepajusti atsiradusių žaizdų, tad kojas būtina apžiūrėti kasdien – ar jose nėra įtrūkimų, nuospaudų ar nepasikeitė jų spalva. Sausą pėdų odą patariama ištepti losjonu ar kremu. Svarbu avėti patogius uždarus batus, nevaikščioti basomis kojomis.


„Diabetas – lėtinė liga, todėl ilgainiui keičiasi jos pobūdis, taigi ir gydymas. Dėl šios priežasties visą laiką reikia mokytis valdyti ligą“, – patirtimi pasidalijo Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė V.Augustinienė.

Sergamumas diabetu:


• Lietuvoje 2010 m. buvo užregistruota daugiau nei 76 tūkst. (apie 2 proc. visų šalies gyventojų) sergančiųjų diabetu. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje iš tiesų serga apie 5 proc. žmonių – 2–3 kartus daugiau, negu jų yra gydoma;

• pasaulyje diabetu serga daugiau nei 300 mln. gyventojų, dar tokia pati dalis žmonijos priklauso aukštos rizikos grupei, galinčiai susirgti šia sunkia liga.