Šių metų vasarą plykstelėjo nekokybiško donorų kraujo skandalas, kurio epicentre atsidūrė viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras. Jam donorai paaukojo ne vieną tūkstantį litrų kraujo, bet paaiškėjo, kad tiekdamas šį gyvybės šaltinį gydymo įstaigoms, Nacionalinis kraujo centras nuo 2010 m. rugsėjo iki 2011 m. birželio kraują „atskiesdavo“ specialiais medicininiais priedais.


Medikai prabilo apie aferą


Apie tai dar 2011 m. kovą Generalinę prokuratūrą informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Kraujo centro vedėja gydytoja Emilija Kazlauskienė.


Ji prokuratūrai pateikė medžiagą, kad RVUL specialistai savo laboratorijoje atliko tiekiamo kraujo komponentų (eritrocitų masės maišelių) kokybės analizę.


„Jie nustatė, kad ligoninei buvo tiekiamas „atskiestas“ kraujas su mažu hemoglobino kiekiu“, – pasakojo Seimo narė Agnė Bilotaitė.


Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas einančios A.Bilotaitės teigimu, tokiu būdu Nacionalinis kraujo centras gydymo įstaigoms tiekdavo bemaž dvigubai daugiau kraujo, nei būtų reikėję, jei jis būtų buvęs kokybiškas.


Gydytoja E.Kazlauskienė „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino, kad nekokybiškas kraujas kėlė didelę riziką pacientams.


„Mes per parą panaudojame vidutiniškai 9 litrus donorų kraujo, bet tas vidurkis yra sąlyginis, nes į greitosios pagalbos stotį kartais atgabenami tokie pacientai, kuriems donorų kraujo poreikis visiškai iškreipia statistiką“, – akcentavo E.Kazlauskienė.


RVUL laboratorijoje buvo ištirti kraujo komponentai, gauti iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centro, UAB Kraujo donorystės centro ir VšĮ Nacionalinio kraujo centro.
Ištyrus 115 iš Nacionalinio kraujo centro paimtų maišelių paaiškėjo, kad hemoglobino kiekis juose vidutiniškai tesiekė 27 g/vnt. Tai vos pusė būtino kiekio.


„Kai pacientui sulašini vieną maišelį donorų kraujo (viename maišelyje jo yra 300 mililitrų), visada tikiesi, kad hemoglobinas pakils bent 10 padalų, bet mes pastebėjome, kad iš Nacionalinio kraujo centro gautų maišelių reikėdavo kartais kelis kartus daugiau, kad pasiektume reikalingą hemoglobino koncentraciją“, – aiškino E.Kazlauskienė.


Medikės teigimu, dėl to pacientų organizmas būdavo be reikalo įaudrinamas, nes sulašinus 3–6 skirtingų donorų kraują ligoniui, jo kūnui tekdavo atlaikyti skirtingos genetinės informacijos turinčių donorų kraujo kūnelių invaziją.


Sergančiam žmogui tokią intervenciją gali būti pernelyg sunku atlaikyti. Rizika jo sveikatai padidėja.
Prokuratūra net nepradėjo tyrimo
Surinkę tyrimų duomenis, RVUL medikai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Neįtikėtina, bet prokurorai atsisakė net pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodami, kad tai esą verslo subjektų konkurencinė kova.


„Situacija labai keista, nes ir mūsų ligoninė perka kraują iš VšĮ Nacionalinio kraujo centro, kuris laimi faktiškai visų šalies ligoninių skelbiamus konkursus“, – sakė E.Kazlauskienė.
Už vieną donorų kraujo maišelį RVUL Nacionaliniam kraujo centrui moka po 247 Lt, o reali savikaina siekia apie 300 Lt.


„Net Santariškės už vieną maišelį prašo 308 Lt ir tos kainos nemažina, nes priešingu atveju tektų taupyti bloginant kraujo kokybę“, – akcentavo E.Kazlauskienė.


Apie tai E.Kazlauskienė informavo ir Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), bet ji nesiėmė jokių veiksmų. Tada gydytoja kreipėsi į Seimo narę A.Bilotaitę.


E.Kazlauskienė pripažino, kad iškėlusi į viešumą skandalingą istoriją, RVUL pritrūko donorų kraujo.
Jei ne Kauno medicinos universiteto klinikų ir Kauno kraujo donorystės centro pagalba, RVUL greitosios pagalbos medikai galėjo susidurti net su pacientų mirtimis.

„Netikėto“ reido spektaklis


Seimo narės A.Bilotaitės iniciatyva Antikorupcijos komisijoje dar birželį buvo surengtas neeilinis posėdis skandalingai kraujo istorijai išsiaiškinti.


Tik galutinai prispaustas ministras R.Šukys prieš porą savaičių sudarė specialią komisiją, kuri esą „išsiaiškins situaciją“, bet netikėtas donorystės centrų patikrinimas virto spektakliu ir farsu.
„Buvau perspėta, kad vietos automobilyje vykti kartu su komisija nebus, nors vėliau paaiškėjo, kad automobilyje vietos tikrai buvo“, – prisimena A.Bilotaitė.


Seimo narė iš paskos vyko tarnybiniu automobiliu. „Visiems susirinkus, viceministras A.Klišonis įteikė krūvą vokų, išdėliotų eilės tvarka, pagal kurią bus vykstama į įstaigas. Kiekviename voke – įstaigos pavadinimas“, – toliau pasakojo A.Bilotaitė.


Pirma stotelė – Nacionalinis kraujo centras. „Atvykus buvo akivaizdu, kad visi čia mūsų jau laukė, buvo labai svetingi ir malonūs, niekas net nebandė apsimesti, jog bent kiek sutriko“, – sakė A.Bilotaitė.


„Reido“ rezultatus nuspėti nesunku – jie puikūs. Be kita ko, viena komisijos narių – Valstybinės medicininio audito inspekcijos atstovė Nijolė Vaicekauskienė yra dirbusi būtent šiame kraujo centre.


Dangsto prasižengėlius


Padedant medikams A.Bilotaitė išsiaiškino ir galimą nesąžiningų donorystės centrų veiklos schemą.


„Kraujo komponentus gydymo įstaigos šiuo metu pačios perka iš donorystės įstaigų rengdamos viešuosius pirkimus, – pasakojo A.Bilotaitė. – Anksčiau buvo nustatoma fiksuota kaina, o nuo sausio 1 d. pakeitus sveikatos apsaugos ministro įsakymą buvo nustatytos didžiausios leistinos kainos ribos. Mažiausią kainą už maišelį pasiūliusi donorystės įstaiga vėliau gali lengvai susirinkti savo uždarbį, nes nekokybiško kraujo ligoniams reikia sulašinti po kelis maišelius vietoje vieno!“


Siekdama išsiaiškinti, ar Nacionaliniam kraujo centrui mesti kaltinimai buvo pagrįsti, SAM komisija ištyrė iki skandalo pagamintus kraujo komponentus. Nustatyta, kad Nacionalinio kraujo centro pagaminti 5 mėginiai neatitiko reikalavimų. Vadinasi, gydymo įstaigoms iš tiesų buvo tiekiamas nekokybiškas kraujas.


TV laidoje „Faktų tyrimo biuras“ parodžius reportažą, jau kitą rytą kontrolieriai užgriuvo ne Nacionalinį kraujo centrą, o skandalingą istoriją atskleidusią RVUL.


Seimo narė A.Bilotaitė stebisi, kad sveikatos apsaugos ministras, užuot operatyviai reagavęs ir griežtai įvertinęs pavaldžios įstaigos veiklą, imasi represijų prieš ligonines, viešai pagarsinusias problemą.


Kadangi SAM nesiėmė jokių veiksmų, A.Bilotaitė su parlamentare Dangute Mikutiene pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.


Kokybė bus tiriama kiekvieną mėnesį


Audrius Klišonis, sveikatos apsaugos viceministras


Kraujo donorystės įstaigų (KDĮ) kokybės tvarkoje nustatyta, kad už kokybę atsakingi visi šių įstaigų darbuotojai. Nuostatuose nurodyta, kad KDĮ vadovai turi reguliariai, ne rečiau kaip vieną kartą per metus, peržiūrėti kokybės sistemą, įvertinti jos veiksmingumą ir, jei reikia, ją pakoreguoti. Ministerijoje sudarytai komisijai pavesta iki gruodžio 30 d. ne rečiau kaip kartą per mėnesį viceministro nurodytą dieną viceministro nurodytose kraujo donorystės įstaigose atlikti poėmius. Kraujo komponentų kokybė bus tiriama Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centre.


Mesti kaltinimai pakenkė donorystei


Vytenis Kalibatas, VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktorius


Mūsų centrui mestus nepagrįstus kaltinimus vertiname neigiamai. Šis skandalas jau subliūško. Atlikus patikrinimus buvo įrodyta, kad centro tiekiamas kraujas yra kokybiškas. Rugpjūtį pateiktos Valstybinio medicininio audito išvados paneigė įtarimus Nacionaliniam kraujo centrui – nenustatyta jokių pažeidimų. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija spalį konstatavo, kad centro naudojamas kraujas atitinka patvirtintus kraujo ir kraujo komponentų saugos reikalavimus. Kilęs skandalas pakenkė ne Nacionaliniam kraujo centrui. Blogiausia, kad sumažėjo dovanojančiųjų kraują.