Produktus pagal sudėtį renkasi tik 57 proc. vartotojų
Kaip teigė NMVRVI direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė, tyrimas vyko tiesioginės apklausos būdu, t. y. tiesiogiai bendraujant su vartotoju. Taip pat buvo išsiuntinėtos anketos maisto gamintojas, iš kurių atsakė 30.
Daugiausiai pavyko apklausti moterų (63 proc.), kurios yra pagrindinis prekybos centrų lankytojas, aktyviausiai domisi maisto produktais bei jų poveikiu sveikatai. Respondentai buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes – iki 18 metų, nuo 19 iki 35 metų, nuo 36 iki 55 metų ir vyresnius. Daugiausiai apklausta respondentų nuo 19 iki 55 metų.
„Gauti duomenys mažai skiriasi nuo anksčiau atliktos „Eurobarometro“ apklausos, pagal kurią lietuvių nerimas dėl maisto priedų kur didesnis už ES vidurkį. (Lietuvoje maisto priedais nepasitiki apie 90 proc. gyventojų, ES – apie 60 proc. – DELFI). Noriu pasakyti, kad Lietuvos vartotojai labiau nei kiti ES piliečiai nerimauja ne tik dėl maisto priedų, bet labiau reaguoja ir į kitus reiškinius – į aplinkos užterštumą, riziką susirgti tam tikromis ligomis, pesticidų liekanų buvimą daržovėse, antibiotikus ar hormonus maiste. Taigi lietuviams kelia nerimą ne tik maisto priedai, bet ir visa aplinka, susijusi su maistu“, - teigė S. Ščeponavičienė Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Maisto priedų reikšmė šiandien ir ateityje“.
Apklausa parodė, kad didžioji dauguma vartotojų žino, kas yra maisto priedai, tačiau dar nemažas procentas – beveik trečdalis – atsakė neigiamai. Mažiausiai apie maisto priedus prisipažino žinantis jaunimas iki 18 metų.
Paklausti, ar pakanka informacijos apie maisto priedus viešojoje erdvėje, beveik 60 proc. respondentų sakė, kad pakanka, per 30 proc. - ne, o 5 proc. teigė, kad pateikiama informacija nepasitiki.
90,9 proc. responendentų įsitikinę, kad kai kurie maisto priedai kenkia sveikatai. Daugiausiai taip manančiųjų tarp vartotojų iki 18 metų ir 19-35 metų amžiaus grupėje, mažiausiai – tarp vyresnių nei 55 metų amžiaus. Tačiau paklausti, ar kenkia visi maisto priedai, teigiamai jau atsakė tik 22 proc. vartotojų, 75 proc. manė priešingai, likę neturėjo nuomonės.
Paklausti, a r skaito maisto produktų etiketes, teigiamai atsakė 57 proc. vartotojų, 9,8 proc. tai daro tik kartais, o 30,6 proc. visai jų neskaito. Dažniau etiketes skaito žmonės nuo 19 iki 55 m.
„Labai smagu, kad dauguma vartotojų studijuoja etiketes, aiškinasi, iš ko pagamintas produktas. Kita vertus, net 3 proc. respondentų teigė neskaitantys etikečių, nes jos parašytos per smulkiomis raidėmis. Įdomu, kad etiketes mažiausiai skaito jaunimas iki 18 metų“, - apklausos rezultatus komentavo S. Ščeponavičienė.
Į klausimą, ar renkasi maisto produktus pagal maisto priedų buvimą juose, atsakymai pasiskirstė gana tolygiai. 43 proc. respondentų atsakė teigiamai, 49 proc. - neigiamai. Likę sakė besielgiantys įvairiai. Labiausiai produktus su maisto priedais vengia pirkti vidurinioji amžiaus grupė. Tiesa, dauguma (25 proc.) vartotojų negalėjo įvardinti, kokių konkrečiai maisto priedų jie vengia, 6 proc. respondentų nurodė skonio ir kvapo stipriklį natrio glutamatą (E621), toliau sekė konservantai ir kiti E.
Maisto gamintojai produktus renkasi atsakingiau už paprastus pirkėjus
42 proc. į tuos pačius klausimus atsakiusių maisto gamintojų taip pat sutiko su teiginiu, kad kai kurie maisto priedai kenksmingi sveikatai, tačiau nei vienas gamintojas netvirtino, kad kenkia visi maisto priedai. Anot jų, visuomenėje vyraujančią nuomonę apie maisto priedus pirmiausiai lemia žiniasklaida (83 proc.), antroje vietoje – vartotojų žinių lygis (78 proc.).
Beveik 95 proc. šios grupės respondentų, patys tapę pirkėjais, prieš rinkdamiesi produktą atidžiai išstudijuoja jo etiketę. Taigi gamintojų sąmoningumas šiuo atžvilgiu viršija paprastų vartotojų sąmoningumą.
Paklausti, kam reikalingi maisto priedai, gamintojai įvardijo galimybę jų pagalba produktui suteikti spalvą, skonį ar paryškinti kažkokias kitas savybes (94,4 proc.), maisto produkto galiojimo termino prailginimą (83 proc.), kad produktas taptų patrauklesnis (66,7 proc.), savikainai sumažinti (44,4 proc.), užtikrinti produkto saugai (16,6 proc.). Taigi galima teigti, kad gamintojai maisto priedus naudoja paryškinti tam tikroms maisto produkto savybėms. Anot S. Ščeponavičienės, toks yra pagrindinis maisto priedų naudojimo tikslas tarp gamintojų.
„Kokios būtų išvados? Akivaizdu, kad ir gamintojams, ir vartotojams maisto priedų problema yra labai aktuali. Juolab kad vartotojai vis labiau domisi maisto produktų etiketėse pateikiama informacija bei protingai renkasi maistą. Ypač aktyvūs 36-55 metų amžiaus vartotojai“, - apibendrino pranešėja.
