Televizija – patyčių ir kitų žeminimo vadovėlis

„Kaip suvalgyti citriną šypsantis? Galima įsivaizduoti, kad tai ne citrina, arba galima ją pagardinti medumi. Tai, kas vyksta Lietuvoje sveikatos srityje, taip pat kartais galima palyginti su citrina. Galime kalbėti apie daugybę problemų – chemizuotą maistą, aplinkos taršą, bet man labiausiai rūpi visuomenėje paplitęs negatyvumo virusas“, - teigė pranešėja, vadovaujanti Vadybos ir psichologijos institutui.

Anot psichologės, nusivylimas ir bejėgiškumas – pati blogiausia psichologinė būsena. Jos neigiamą įtaką pagrindžia ir klinikinės imunologijos rezultatai, t. y. įrodyta, kad šios nuotaikos veikia mūsų imunitetą bei savijautą.

Aistė Diržytė
„Ką mes, psichologai, laikome medumi, kuris padėtų šypsotis, ryžtingai imtis kažkokių veiksmų? Ko šiandien labiausiai reikia Lietuvai? Pirmiausiai – sveiko, pozityvaus mąstymo. Japonų mokslininkas ir gydytojas Shigeo Haruyama parašė knygą „Tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje“. Būtų sunku nesutikti. Sveikas mąstymas reiškia net tik sveikatos žinias, bet ir tikėjimą jomis. Mes žinome daug pavyzdžių, kai žmogus gali būti labai išsilavinęs, netgi turėti medicinos daktaro laipsnį, bet netaikyti žinių savo gyvenime. Taigi sveikas mąstymas yra ne tik abstrakčios žinios, kas yra naudinga ar žalinga, bet atitinkamas mūsų elgesį, t. y. konkretūs veiksmai, kuriuos šios žinios paskatino“, - toliau dėstė A. Diržytė.

Taigi norint pradėti sveikai gyventi, psichologės teigimu, pirmiausiai reikia susiformuoti sveiką asmenybę, o tam verta susipažinti su mokslininkų išskirtomis asmenybių savybėmis, kurios trukdo sveikai gyventi ir elgtis pozityviai.

Pirmoji savybė, kurios vertėtų atsisakyti, yra savigrauža, susijusi su nepasitikėjimu savimi ir būdinga depresyvioms asmenybėms. Pagrindinė tokios asmenybės mąstymo schema - „aš esu bevertis“. „Kodėl apie tai kalbu? Jei atidžiau pastebėtumėte, kas rodoma per televiziją, pamatytume, kad žmonės nuolat vieni kitus kritikuoja ir žemina. Žiniasklaidoje yra labai daug pasityčiojimo, o tai formuoja tam tikrą asmenybės nukrypimą. Stebint tokius reiškinius, vargu ar galima kalbėti apie gerą visuomenės sveikatą, kurią lemia ne tik iš fizinė, bet ir psichinė savijauta“, - įsitikinusi pranešėja.

Toliau seka godumas, socialinė vaidyba ir abejingumas kitiems. Tai būdinga psichopatinėms asmenybėms.

„Vienas garsus psichiatras yra parašęs veikalą, kurį pavadino „Kostiumuotos gyvatės“. Jame autorius teigia, kad kai kurie žmonės apsimeta labai geri, bet iš esmės jiems nesvarbūs kitų interesai. Baisiausia, kai tokie žmonės ateina į verslą ar politiką. Tuomet jie pasinaudoja kitais, susirenka pinigus, o žmones palieka likimo valiai. Kai kurie ekspertai godumą ir gobšumą laiko net viena iš pagrindinių verslo ir ekonomikos krizių priežasčių. O kas šiuo metu vyksta mūsų visuomenėje? Ar tikrai neskatinamas žmonių noras turėti daugiau įdedant mažiau pastangų ar neatsižvelgiant į kitų interesus?“ - svarstė psichologė.

Esame ne tik narcizai, bet ir paranojikai, šizofrenikai bei „stuobriai“

Anot A. Diržytės, dar vienas prastos visuomenės sveikatos požymis – arogancija, susijusi su kitų menkinimu ir savęs išaukštinimu. Ji būdinga narciziškoms asmenybėms. Viena vertus, narciziškumas gali būti geras dalykas, nes žmonės tuomet pasitiki savimi, mano esantys geriausi savo srityje ir galintys pasiekti gerų rezultatų. Tačiau kita šio reiškinio pusė ta, kad nuvertinami šalia esantys žmonės. Visi kiti – ne tokie gražūs, gabūs, finansiškai turtingi kaip aš.

„Kiek matome narciziškumo aplink – mokyklose, politikoje, žiniasklaidoje? Jei atsiverstume Youtube tinklapį, pamatytume daugybę paauglių įkeltų filmukų, kuriuos jie vadina „prikolais“ (pokštais). Ten galima pamatyti labai liūdnų vaizdų, kai tyčiojamasi iš kitų žmonių. Teko matyti vieną filmuką, kai neįgalus žmogus buvo įsodintas į automobilį, kurio negalėjo vairuoti ir paaugliai iš jo tyčiojosi. Negalima kalbėti apie visuomenės sveikatą atskirai nuo humanistinių vertybių ugdymo“, - įsitikinusi pranešėja.

Toliau seka paranoidinės asmenybės, kuriai būdingas įtarumas („visi prieš mane“), kitų kaltinamas, apraiškos. Šis sutrikimas visuomenėje pasireiškia dažnais kaltinimais, kad per mažai mumis rūpinasi, per mažai skiria pinigų ar dėmesio. „Gal pradėkime nuo savęs – būkime pozityvūs, aktyvūs, geranoriški ir duodantys, užuot dairęsi, kas mums ko neduoda“, - patarė specialistė.

Dar vienas mūsų visuomenės bruožas, kurio vertėtų atsikratyti – ribinėms asmenybėms būdingas kategoriškumas, dichotominis mąstymas – viskas arba nieko, balta arba juoda. Tokios asmenybės dažnai būna labai impulsyvios. Klasikinis pavyzdys – smurtaujantis vyras, primušęs žmoną, vėliau ateina su gėlėmis, atsiprašinėja ir gailisi. Mažiau ryškių pavyzdžių galima pastebėti kasdien – žmonės nuolat impulsyviai lieja savo agresiją ant aplinkinių.

Prie psichikos sutrikimų priskiriamas nerimastingumas, katastrofizuojantis mąstymas, kai nuolat tikimasi ko nors bloga, atsiribojimas (esą palikite mane ramybėje), socialinio intereso nebuvimas, būdingas šizofreninėms asmenybėms, A. Diržytės manymu, trukdo plėtotis bendruomeniškumo nuotaikoms visuomenėje ir taip pat yra neatsiejama mūsų dalis.

Taigi tikras sveikuolis, anot psichologės, ne tik tas, kuris yra fiziškai aktyvus ir moka atsirinkti maistą, bet tas, kuris rūpinasi ir savo sielos higiena. Mat mokslininkai vis dažniau primena, kad kalbant apie visuomenės sveikatinimą, nederėtų psichikos sveikatos atskirti nuo fizinės. Mat sveikata iš tiesų prasideda mūsų galvoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)