Lietuvoje šiemet rugsėjo mėnesį vienam ligoniui diagnozuota difterija, o kitam - stabligė.
Vilniaus rajono gyventojas susirgo š. m. rugsėjo 22 d., kreipėsi medicinos pagalbos ir buvo paguldytas į ligoninę rugsėjo 26 d. Ligonis karščiavo (iki 39,6°C), skundėsi gerklės skausmu, gerklė buvo pasidengusi baltomis apnašomis. Spalio 4 d. jam kliniškai patvirtinta diagnozė – tonzilių difterija. Medikų dėka ligonis pasveiko. Sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduota pasiskiepyti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Kauno rajono gyventoja rugsėjo 27 d. susirgo, kreipėsi medicinos pagalbos ir paguldyta į ligoninę. Ligonės būklė labai sunki. Stabligės diagnozė patvirtinta kliniškai. Įtariama, kad moteris stablige užsikrėtė dirbdama sode.
Paskutiniai difterijos atvejai Lietuvoje buvo diagnozuoti 2008 m. Tuomet buvo užregistruoti du susirgimai difterija (iš jų vienas mirties atvejis) ir du šios ligos sukėlėjo nešiotojai. Stabligės atvejai mūsų respublikoje registruoti 2010 m. Sirgo dvi (Kauno miesto ir Biržų rajono) gyventojos, iš jų viena mirė. Abi moterys buvo pensininkės. Viena buvo skiepyta nuo stabligės, kita – ne. Todėl nepaskiepytoji mirė.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad minėtų ligų efektyvi profilaktika – tik vakcinacija. Susirgimų difterija ir stablige galima išvengti laiku pasiskiepijus.
Rytų Europoje 1994-1995 m. kilo epidemija: registruota daugiau negu 50 000 ligos atvejų. Šio skausmingo ir pamokomo protrūkio priežastis – sutrikęs skiepijimas ir dėl to sumažėjęs visuomenės imunitetas. Mažėjant sergamumui ir mažiau skiepijantis, sunku išlaikyti aukštas skiepijimų apimtis, todėl atsiranda išnykusių ligų atsinaujinimo ar net protrūkių grėsmė.
Profilaktiniai skiepijimai – tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, sunkių jos formų, komplikacijų ir mirčių išvengimas, bet ir infekcijų plitimo visuomenėje kontroliavimas, likvidavimas. Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma užkrečiamųjų ligų skiepų pagalba efektyviai kontroliuojamos, sergamumas labai sumažėjo ir žmonės nebejaučia šių ligų grėsmės. Pirmieji reikalingi skiepai atliekami vaikystėje pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. 15-16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės, nes imunitetas nuo šių ligų trunka apie dešimt metų. Vėliau palaikomosios, užtikrinančios patikima apsauga, vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad daugelis suaugusiųjų turi nepakankamą antikūnų kiekį, kuris galėtų apsaugoti nuo difterijos ir stabligės. Statistikos duomenimis miršta susirgusiųjų: stablige -30 proc., difterija - daugiau negu 20 proc. ligonių, kurie yra vyresni nei 40 metų amžiaus.
Mūsų šalyje jau antri metai vyksta planiniai suaugusių asmenų, vyresnių nei 26 m. amžiaus, skiepijimai nuo difterijos ir stabligės valstybės lėšomis. Visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose galima nemokamai pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja pasiskiepyti nuo šių pavojingų ligų, dėl ko reikia tik labiau rūpintis savo sveikata ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
