Anot specialistų, tik dalies šių preparatų veiksmingumas įrodytas, o veiksmingesni, vartojant juos nemokšiškai, gali išbalansuoti medžiagų apykaitą bei sukelti kitų sveikatos problemų.
Sporto klubuose lieknėja moterys, kurioms to nereikia
Pasak Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialisto Mariaus Baranausko, per pastaruosius dešimtmečius pastebimas labai intensyvus maisto papildų sportuojantiems pramonės augimas, o maisto papildų vartotojų kontingentas vis plečiasi. Kai kuriais atvejais šių maisto papildų vartojimas tapęs norma.
„Lietuvos mokslininkai tyrė sveikatingumo centruose ir klubuose besimankštinančių asmenų kūno masę didinančių maisto papildų vartojimo ypatumus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mankštinimosi tikslai ir tikrasis sporto klubų lankytojų užsiėmimas visiškai nesutampa: treniruotės programose dominuoja raumenų masės didinimas, o tokį tikslą turi mažiausiai tiriamųjų. Taip pat tyrimo rezultatai byloja, kad daugiau nei pusė sveikatingumo klubo trenerių padeda susidaryti nuomonę, kad mankštinantis reikia vartoti raumenų masę didinančius maisto papildus.
Tuo tarpu į sporto klubus užsukančios moterys dažniausiai nori sulieknėti. Pastebima tendencija, kad klubų treneriai vėlgi skatina vartoti kūno masei mažinti skirtus maisto papildus. Todėl kai kurios net ir normalų kūno masės indeksą turinčios moterys dėl nesveikos svorio mažinimo bei mankštinimosi elgsenos patiria neigiamas emocijas. Pasirenkant treniruočių programą bei maisto papildus, labai svarbu įvertinti savo kūno masę, jei yra galimybė – atskirus jos komponentus (raumenų, riebalų masę), ir pradėti lieknintis tik tuomet, jei riebalų masė viršija rekomenduojamą“, - patarė sporto mitybos specialistas.
Profesionalai maisto papildus suskirstė pagal veiksmingumą
Anot pašnekovo, egzistuoja tam tikra maisto papildų sportuojantiems klasifikacija pagal jų veiksmingumą, kuri remiasi moksliniais tyrimais Kalbant apie raumenų masei didinti skirtus preparatus, veiksmingumas moksliškai įrodytas papildų, turinčių kreatino bei baltymų ir nepakeičiamų aminorūgščių. Tarp papildų, skirtų kūno masei mažinti, veiksmingas laikomi, pavyzdžiui, turintys kofeino, tarp fizinio darbingumo rodiklius gerinančių – angliavandenių, kreatino, natrio fosfato, bikarbonatų, kofeino ir β-alanino turintys papildai.
Maisto papildų, kurie laikomi turbūt veiksmingais, nors šiandien apie jų veiksmingumą trūksta mokslinių įrodymų, grupei priskiriami HMB (β – hidroksi β – metilbutiratas), BCAA (šakotos grandinės aminorūgštys valinas, leucinas ir izoleucinas). Taip pat trūksta mokslinių studijų, įrodančių, kad maisto papildai, turintys kalcio, žaliosios arbatos ekstraktų, konjuguotos linoleninės rūgšties, tikrai padėtų sumažinti kūno masę.
Lietuvoje atlikti maisto papildų vartojimo tyrimai rodo, kad dažniausiai sporto klubo lankytojai vartoja baltymų ir angliavandenių mišinius, aminorūgštis, kreatino maisto papildus, pieno išrūgų baltymus. Priešingai mėgėjams, Lietuvos olimpinės pamainos sportininkai dažniau vartoja maisto papildus, kurių sudėtyje yra kofeino, vitaminų ir mineralinių medžiagų maisto papildus bei izotoninius gėrimus, rečiau vartoja papildus kūno masei didinti, kreatiną, L-karnitiną.
„Nederinant maisto papildų vartojimo prie mitybos, jie gali išbalansuoti maistinių medžiagų, ypač baltymų kiekį, tiek sportininkų, tiek paprastų sporto klubo lankytojų maisto racionuose. Tyrimais įrodyta, kad su maisto papildais gaunamas baltymų kiekis neišlygina aminorūgščių disbalanso, o kai kurių – netgi paryškina. Mityboje trūkstant angliavandenių, o baltymų vartojant pernelyg daug, dalį baltyminių maisto papildų reikėtų keisti angliavandeniniais“, - patarė specialistas.
Anot pašnekovo, tiek didelio meistriškumo sportininkams, tiek paprastiems sporto klubų lankytojams yra labai svarbūs faktinės mitybos tyrimai, nes tik tokiu būdu įmanoma parinkti atitinkamus maisto papildų derinius taip, kad susumavus su maistu ir papildais suvartojamas maistines (angliavandenius, baltymus ir riebalus) ir biologiškai aktyvias medžiagas (vitaminus ir mineralines medžiagas), mityba liktų subalansuota. Vienų ar kitų medžiagų trūkstant arba jų perdozuojant, gali blogėti fizinio darbingumo, sveikatos rodikliai.
Specialistas pabrėžė, kad jei žmogus sportuoja retai – kartą ar du kartus per savaitę, jam gai ir visai nereikėti jokių specialių maisto papildų sportuojantiems, aišku, jeigu jis su maistu aprūpina organizmą pakankamu angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiu. Priešingu atveju kai kurie maisto papildai gali būti vartojami sveikatinimo tikslais. Pavyzdžiui, vartojant antioksidaciniu poveikiu pasižyminčius vitaminus A, E, C, mažinamas dėl fizinių krūvių padidėjęs oksidacinis stresas organizme.
Steroidai vis dar nesunkiai prieinami
Nuo keliasdešimt iki 100 ar daugiau litų kainuojančių maisto papildų anotacijose nurodoma, kad kai kuriems asmenims jie gali sukelti viduriavimą, skrandžio spazmus ar rėmenį, žmonėms, turintiems inkstų problemų – ligos paūmėjimą. Tuo tarpu sveikiems žmonėms, kaip galima sužinoti panaršius po maisto papildus reklamuojančius internetinius tinklapius, pavyzdžiui, minėtas kreatinas, esą tik greičiau išsekins glikogeno atsargas, todėl norintiems greitai nepavargti patariama kartu su šiuo maisto papildu vartoti angliavandenių – elektrolitų gėrimus, o atsiradus raumenų spazmams – magnio preparatus. Taigi maisto papildų vartojimo ratas užsisuka.
M. Baranauskui nerimą kelia tai, kad tiek internete, tiek „iš rankų“ vis dar nesunkiai galima įsigyti steroidinių raumenis auginti padedančių papildų, pasižyminčių anaboliniu poveikiu. „Viešai, aišku, jų niekas nepardavinėja, tačiau iš internetinių forumų susidaro įspūdis, kad problemų jų įsigyti nėra, ypač kai tokia masinė raumenų auginimo mada. Nelegalūs anaboliniai preparatai platinami tiek internetu, tiek gyvai. Tu užsisakai – ir tau atveža. Šie preparatai per du ar tris mėnesius gali užauginti apie 10 kg, tačiau per tokį trumpą laiką gali netinkamai išsivystyti kraujagyslių tinklas, dėl to didėja traumų rizika, gali sutrikti hormonų apykaita organizme, blogėti sveikatos rodikliai“, - pavojus vardijo pašnekovas.
Anot Kauno medicinos universiteto klinikų endokrinologijos klinikos vadovo Gintauto Kazanavičiaus, natūraliai augimo hormoną atpalaiduojančios medžiagos nėra pavojingos ir gali turėti teigiamą poveikį, išskyrus sergant tam tikromis ligomis. Mat kai žmogui trūksta augimo hormono, jis gali pradėti tukti, prastėja jo nuotaika. Tuo tarpu anaboliniai hormonai vyrą gali kastruoti, t. y. sukelti nevaisingumą, bei paversti jį impotentu.
„Tarybiniais laikais visi sportininkai, kurie patekdavo į rinktinę, būdavo maitinami anabolikais. Jei mes vartojame preparatus, kurie sustiprina mūsų pačių hormonų anabolinį poveikį, viskas tvarkoje, bet jei sportininkai jau leidžiasi augimo hormoną, tai labai pavojinga. Iš tam tikrų požymių galima įtarti, kad ir A. Švarcnegeris jaunystėje naudojo anabolikus. Beje, kai anonimiškai buvo paklausta olimpiados dalyvių, ar jie sutiktų naudoti dopingą, kurio neaptiktų ir kurio dėka jie taptų čempionais, tačiau po metų dėl to mirtų, 92 proc. respondentų atsakė teigiamai, o likę nesuprato klausimo“, - pasakojo gydytojas.
Kuo baigiasi saviveikla
Kita vertus, G. Kazanavičius įsitikinęs, kad dauguma maisto papildų sportuojantiems nėra labai chemiškai aktyvios medžiagos, todėl ir jų poveikis neretai pervertinamas.
„Tai geros reklamos rezultatas. Papildai – didžiulis biznis, kuriame belieka pasitikėti gamintojais. Visgi norintiems formuoti savo kūną nevertėtų užsiimti saviveikla ir pirkti visus papildus iš eilės. Visada reikia pasitarti su specialistu. Juk svarbu, kiek žmogus nutukęs, kokia jo kūno sandara, kokie raumenys vyrauja, kokie jo kaulai, kiek riebalinio audinio. Pavyzdžiui, jei moteris labai liesa, nėra bazės vitaminams ir hormonams nusėsti. Tokios moterys nepatrauklios vyrams, o ir jos pačios į vyrus nežiūri, nes jų lytinis potraukis sumažėjęs“, - sakė endokrinologas.
Tuo tarpu Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas DELFI sakė, kad pats susidūręs su atvejais, kai jauniems vyrams, be saiko saujomis ryjantiems maisto papildus raumenų auginimui, prireikė stacionaro paslaugų.
„Kai paprašėme jų parodyti, kiek maisto papildų jie vartoja, paaiškėjo, kad taip smarkiai jų perdozavo, jog sveiku protu nesuvokiama. Rekomenduojamas normas jie viršijo kelis kartus ir vienu metu vartojo keletą rūšių papildų. Profesionalūs sportininkai su panašiomis problemomis nesusiduria, jų mityba labai griežtai kontroliuojama. Tai mėgėjai, kurie nori būti gražūs“, - teigė medikas.
