Internetinėje rinkoje – ir cheminių vaistų turintys maisto papildai
„Mūsų tarnyba tikslingai patikrino papildus, parduodamus tiek vaistinėse, tiek kitokiais būdais, kuriuose yra greipfrutų sėklų ekstrakto. Viename iš šių preparatų, „Citrosept“, buvo rasta neleistinų medžiagų, t. y. konservantų, todėl jis buvo dingęs iš rinkos. Nuo šiol jis vėl bus saugus, bet mes tikrinsime kiekvieną naują šio maisto papildo partiją. Paaiškėjo, kad gamintojas žaliavą preparatui pirko iš amerikiečių, kurioje ir buvo konservantų. Šiuo metu žaliavos tiekėjai pakeisti“, - pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Anot pašnekovės, kita problema, kad brangiai kainuojantys maisto papildai pristatomi kaip panacėja nuo daugybės ligų. Pavyzdžiui, kompanija, prekybos centruose ir internete prekiaujanti greipfrutų sėklų ekstraktu, kurį gamintojai pateikia kaip kosmetikos gaminį, internete jį reklamavo kaip maisto papildą, kuris ir stiprina imunitetą, ir gerina virškinimą, ir apskritai gydo vos ne nuo visų ligų. 30 ml šio ekstrakto buteliukas kainuoja 91 litą. VMVT surašė protokolą dėl klaidinančios reklamos.
„Žmonės negali tikėti bet kokia pateikta platintojo informacija. Visada reikia prašyti pagrindimo – pirmiausiai gamintojo, o taip pat ir mūsų tarnybos įvertinimo“, - patarė A. Išarienė.
Anot specialistės, šiuo metu Lietuvoje labai populiaru internetu pirkti maisto papildus iš Amerikos ar Didžiosios Britanijos, kadangi jie ten pigesni, be to, vyksta išpardavimai. Bėda ta, kad, ypač Amerikoje, yra labai daug kompanijų, kurios veikia nelegaliai.
„Amerikos Maisto ir vaistų administracija taip pat kovoja su nelegaliais gamintojais ir platintojais, todėl yra viešai skelbiami legalūs gamintojai. Prieš perkant maisto papildus verta įsitikinti juos gaminančios ar platinančios kompanijos patikimumu. Šioje šalyje maisto papildų pramonė yra labai išvystyta – turbūt nerastume amerikiečio, kuris nevartotų maisto papildų. Tačiau kontrolieriai pastebėjo, kad papilduose randama neleistinų medžiagų. Pavyzdžiui, lieknėjimo piliulių reklama gali teigti, kad bus lieknėjama greitai ir saugiai, tačiau šiuose papilduose gali būti cheminės medžiagos, dedamos į vaistus nutukimui gydyti. Toks yra ir rusiškas preparatas „Lida“, kurio dar ir šiandien galima nelegaliai įsigyti mūsų turguose“, - įspėjo VMVT atstovė.
Taigi, jei vartotojas rizikuoja pirkti nežinomos kompanijos maisto papildą, jis negali būti tikras dėl sudėties. Maisto papildas iš tiesų gali turėti poveikį, tačiau ne dėl tų medžiagų, kurios išvardintos. Vartojant nesaugų papildą, anot pašnekovės, gali atsirasti širdies, inkstų sutrikimų.
„Reikia įsikalti į galvą, kad maisto papildas nėra vaistas. Jei etiketėje bus užrašyta, kad jis gali padėti sustiprinti imunitetą, vadinasi, kompanija nemeluoja: mat gali padėti, o gali nepadėti. Tačiau jeigu skelbiama, kad jūs nesirgsite peršalimo ligomis, tai jau yra netiesa. Joks maisto papildas, be kitų sveikatinimo priemonių, nesustiprins imuniteto. Kompanija, skelbianti tokią savo maisto papildo reklamą, neturėtų kelti pasitikėjimo“, - tikino pašnekovė.
Maisto papildų reklama skatina jų poveikį sureikšminti
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas teigė turėjęs ne vieną atvejį, kai žmonės, liaudiškai tariant, saujomis vartojantys maisto papildus arba pasirinkę neaiškios kilmės preparatus, dėl kepenų pažeidimų ir kitų sveikatos problemų atidūrė ligoninėje.
„Aš, kaip ir dauguma gydytojų, esu tos nuomonės, kad jeigu žmogus valgo normalų maistą, jo mityba yra subalansuota, jis gauna pakankamai baltymų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų, taip pat mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurių yra vaisiuose ir daržovėse, jam maisto papildų iš principo nereikia. Dabar stebima tokia diskusinė situacija – susidaro įspūdis, kad galima valgyti bet ką, jeigu vartosi maisto papildus. Klausimas – kas pigiau: valgyti bet ką ir pirkti brangius maisto papildus ar valgyti taip, kad papildų nereikėtų?
Aišku, tai žmogaus pasirinkimas, tačiau subalansuota mityba aprūpina mus labai plačiu mūsų gyvybei palaikyti reikalingų mitybinių medžiagų spektru. Be to, tai daugelio kartų eigoje subalansuotas ir biologiškai determinuotas maitinimosi būdas. Tuo tarpu maisto papildai turi atskirus dozuotus maisto medžiagų kiekius. Žinoma, jei žmogus serga, tarkime, kasos ligomis, natūralu, kad maisto racioną jam reikia papildyti kasos fermentais. Pacientams, sergantiems žarnyno ligomis, jeigu sutrikęs vitaminų pasisavinimas, taip pat šalia vaistų skiriami ir maisto papildai“, - aiškino medikas.
Anot pašnekovo, didžiausia problema, kad maisto papildai, kuriems taikomi tie patys reikalavimai, kaip maistui, be saiko reklamuojami, be to, reklama pateikiama taip, kad susidaro įspūdis tarsi jie turėtų ypatingų medžiagų, kurios padės žmogui ilgai išlikti sveikam, jaunam ir gražiam. „Žmonės pernelyg sureikšmina maisto papildų poveikį ir ima jų daug vartoti. Primityvi analogija galėtų būti tokia: jeigu gėlės amžinai žydi, kai nupirkau joms specialių trąšų, gal ir aš išliksiu jaunas, jei prisipirksiu maisto papildų. Vieni man atstatys plaukus, kiti – nagus, treti – odą“, - šmaikštavo gastroenterologas.
Po egzotiškų žolelių – į ligoninę
Medikas atkreipė dėmesį, kad ne visi internetu bei turguose platinami maisto papildai iš egzotinių šalių registruoti VMVT, todėl juose gali būti netgi visai ne tos medžiagos, kurios deklaruojamos.
„Prieš dvejus metus labai nuskambėjo istorija, kai internetu buvo platinamos kiniškų vaistažolių liekninamosios piliulės, kuriose vietoj vaistažolių buvo dviguba dozė gerai žinomo apetitą mažinančio vaisto, uždrausto dėl pašalinių reiškinių. Ši apgavystė paaiškėjo tik tuomet, kai piliules ištyrė vokiečių teismo medicinos tarnyba. Nuo jų nukentėjo net garsūs šokėjai, nes preparatas buvo identifikuotas kaip dopingas“, - pasakojo L. Kupčinskas.
Be to, mums gali būti pavojingos ir tikros Kinijos bei Karibų jūros regiono vaistažolės. Anot pašnekovo, šios žolės dėl saulėto klimato, kuriame užaugo, gali turėti daug daugiau veikliųjų medžiagų nei esame įpratę, todėl pasitaiko atvejų, kai jos pažeidžia kepenis. „Esame turėję toksinių hepatitų atvejų, kuriuos sukėlė šios kiniškos vaistažolės“, - sakė gastroenterologas.
Kita kategorija pacientų – priklausomi nuo maisto papildų sportuojantiems vyrai, kurie auginasi raumenis. „Teko susidurti su jaunais vyrais, kurie atsidūrė ligoninėje. Kai paprašėme jų parodyti, kiek maisto papildų jie vartoja, paaiškėjo, kad taip smarkiai jų perdozavo, jog sveiku protu nesuvokiama. Rekomenduojamas normas jie viršijo kelis kartus ir vienu metu vartojo keletą rūšių papildų. Profesionalūs sportininkai su panašiomis problemomis nesusiduria, jų mityba labai griežtai kontroliuojama. Tai mėgėjai, kurie nori būti gražūs“, - teigė medikas.
Vaistinėse parduodami papildai taip pat gali sutrikdyti sveikatą, jei žmogus vienu metu vartoja daug jų rūšių. Mat veikliųjų medžiagų poveikis gali sumuotis. Anot pašnekovo, nutraukus maisto papildų vartojimą, kepenų funkcija paprastai greitai atsistato, tačiau pasaulyje registruota keletas mirties atvejų dėl ūmaus kepenų funkcijos nepakankamumo, kurį sukėlė egzotinių kraštų žolelės.
