Briuselio ekspertų teigimu, vabzdžiai ir kitokie pasišlykštėtini šliužai galėtų būti puikus maistas, kuriame gausu vertingų medžiagų. Be to, vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai - patiekalai iš vabzdžių tausotų aplinką, o jų gausi populiacija išspręstų maisto produktų trūkumą ateityje.
Visą tai apgalvoję eurobiurokratai nusprendė užsakyti 3 mln. eurų vertės tyrimą, kad tikrai išsiaiškintų, kokia gi ta maistinė kirmėlių vertė. Gali būti, kad teigiami tyrimo rezultatai žmones paskatintų atkreipti dėmesį į egzotišką maistą, kuris ilgainiui taptų kasdiene europietiškos virtuvės dalimi.
Vabzdžiaėdžiai tvirtina, kad vabaluose yra nedaug cholesterolio ir riebalų, todėl toks maistas yra sveikas. Pavyzdžiui, vieno tyrimo duomenimis, mažuose žioguose yra net 20 proc. baltymų ir vos 6 proc. riebalų. Palyginimui - jautienoje yra 24 proc. baltymų ir 18 proc. riebalų. Svirpliai turi daug kalcio, termitai - geležies, o šilkverpių lervoje yra visos paros vario ir vitamino B2 norma. Kai kurie netgi tvirtina, kad bitės skatina lytinį potraukį.
Vabzdžiai išleidžia kur kas mažiau šiltnamio dujų nei galvijai, jiems reikia mažiau ėdesio. Be to, jų tiesiog knibždėte knibžda: vienam žmogui tenka 200 kilogramų vabalų ir kirmėlių biomasės. Ne veltui Europos Komisija (EK) paskelbė konkursą tyrimui "Vabzdžiai kaip naujas baltymų šaltinis". Ši Europos institucija norėtų išsiaiškinti ne tik vabzdžių maistinę vertę, bet ir tai, ar jie nesukelia alerginių reakcijų.
