Nuostatos, kad ekologiškas maistas yra saugus, patartina atsisakyti
Anot Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Epidemiologijos skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės, per maistą plintančių užkrečiamų ligų aktualumas mūsų dienomis nėra nė kiek sumažėjęs. Iš esmės pasikeitė tik mikroorganizmų populiacija – vienos bakterijos išnyko, o jų vietą užėmė kitos, netgi piktybiškesnės nei tos, kurios buvo prieš keletą šimtmečių.
„Pavyzdžiui, išsivysčiusiose šalyse praktiškai išnyko šigeliozė – vadinamoji bakterinė dizenterija. Mat buvo nustatyta, kad tai nešvarių rankų liga. Šiuo metu visuomenė, matyt, tapo labiau išprususi, žmonėms labiau prieinamas muilas ir vanduo. Tačiau atsirado naujų sukėlėjų – gal dėl labai plataus ir nesaikingo antibiotikų vartojimo, gal todėl, kad parazituojantys mikroorganizmai sugeba pritapti prie jiems nepalankių gyvenimo sąlygų. Dabar maistu plinta jau ir tokie sukėlėjai, kurie atsparūs antibiotikams, taip pat tokie, kurie gamina toksinus. Pagaliau atsirado virusai, kurie plinta per maistą ir gali sukelti didžiulius protrūkius“, - sakė pašnekovė.
Anot specialistės, dabar gyvename švariau, todėl tarsi turėtume būti labiau apsaugoti nuo aplinkoje knibždančių bakterijų, tačiau ir mikroorganizmai prisitaikė prie švaros. Atsirado piktybiškos jų rūšys, kai ligai sukelti užtenka labai mažos jų dozės. Pavyzdžiui, kad susirgtum, salmonelių reikia suvalgyti pakankamai didelį kiekį, maistas turėtų pastovėti šiltai, kad bakterijos pasidaugintų. Tuo tarpu rotavirusinei ligai užtenka dešimt šio viruso dalelių.
Iš gyvūnų platinamų ligų Europoje aktualiausios yra visgi salmoneliozė ir kampilobakteriozė, plintančios per gyvulinį maistą (mėsą, kiaušinius ir pieno produktus). Šių ligų simptomai šiandien gali būti sunkesni nei anksčiau, kadangi vis dažniau nustatomi salmonelių tipai, kurie atsparūs antibiotikams. Užsikrėtus tokiomis salmonelėmis, gydymas yra labai ilgas ir sudėtingas.
G. Zagrebnevienės teigimu, šios ligos tokios aktualios ir paplitusios todėl, kad daugelis gyvūnų, būdami šių mikroorganizmų nešiotojai, patys neserga, t. y. ligos simptomų neturi, todėl žinoti, kuri mėsa užteršta, o kuri ne – praktiškai neįmanoma. Beje, pašnekovė įspėja, kad nesaugu valgyti net gerai nuplautą žalią kiaušinį – per kiaušides salmonelės sėkmingai pateka į kiaušinio vidų.
„Klaidinga nuomonė, kad jeigu kiaušinis naminis, jis bus sveikas ir saugus. Tiesa, dideliuose paukštynuose vištoms susirgti salmonelioze kyla didesnė rizika, kadangi ten tiesiog didesnis susibūrimas. Tačiau protrūkį Vokietijoje sukėlė ekologiniame ūkyje išaugintos sėklos ir daigai. Taigi kruopščiai plauti reikia net ir savo darže augintas daržoves ar vaisius. Aš plaunu netgi su šepetuku. Juk mes nežinome, kokie mikroorganizmai galėjo patekti į dirvą – naktį gali apsilankyti tiek triušiukai, tiek kaimynų katinai ir šuniukai“, - teigė pašnekovė.
Perkant perpjautą vaisių rizika apsikrėsti didėja
Anot G. Zagrebnevienės, infekcinių ligų sukėlėjai į dirvą patenka per mėšlą arba sergančių žmonių išmatas, o iš dirvos sėkmingai persimeta į daržoves. Taip pat maistą gali užkrėsti infekuotas žmogus jį ruošdamas, jeigu maistas vėliau termiškai neapdorojamas.
Dėl galimo užterštumo pavojingais mikroorganizmais pašnekovė neigiamai vertina ir prekybos centruose pjaustytas daržoves bei vaisius.
„Ir į šiek tiek pagedusias, ir į pjaustytas daržoves aš žiūriu neigiamai. Aš juk nežinau, ar tas vaisius buvo nuplautas, nežinau, kokiu peiliu ir ant kokios lentos jis buvo pjaunamas. Manau, yra ir teorinė, ir praktinė tikimybė mikroorganizmams patekti ant perpjauto paviršiaus, o vaisiai – puiki mitybinė terpė jiems daugintis. Žinoma, nebūtinai ant kiekvieno nupjauto arbūzo ar kopūsto taip jau ir tarps bakterijos, bet rizika visada išlieka ir vienas kartas gali nemeluoti“, - svarstė specialistė.
Prekybos centrų tinklo „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė teigė, kad arbūzai prekybos salėje turi būti nuvalyti drėgna švaria pašluoste, šios pašluostės dažnai keičiamos perplovimui ir dezinfekcijai. „Arbūzai ir melionai fasuojami fasavimo patalpoje, kurioje yra įrengtas stalas su plautuve. Įrengimai (svarstyklės, pakavimo aparatas, pjaustymo lentelės, peiliai) yra plaunami ir dezinfekuojami po kiekvienos vaisių ar daržovių pjaustymo. Taisyklės griežtai reglamentuoja ir pjaustytų vaisių ir daržovių tinkamumo vartoti terminus, pjaustytų arbūzų, melionų, ananasų, salotų ir agurkų terminas – 24 val.“, - teigė pašnekovė.
Prekybos centrų tinklo „Iki“ atstovai taip pat tikino skiriantys ypatingą dėmesį fasuojamų vaisių ir daržovių saugai, kokybei ir fasavimo higienai užtikrinti – prieš pradedant pjaustyti, daržovės ir vaisiai yra nuplaunami ir nusausinami popieriniais rankšluosčiais arba paliekami nudžiūti.
Prekybos centrų tinklo „Rimi“ atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė teigė, kad pagal tinklo vidinius kokybės standartus, kurie atitinka higienos reikalavimus, jei vaisiai ir daržovės pjaustomos tiesioginiam vartojimui, jie turi būti nuplauti, pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos morkos, kopūstai. Kita kategorija maisto produktų (ananasai, arbūzai ir pan.), kurie perpjaunami pusiau ir pakuojami į plėvelę, neplaunami, nes plovimas paskatina gedimą. Tokius vaisius vartotojams rekomenduojame prieš vartojimą plauti.
„Elementarius higienos reikalavimus išmanome visi, tačiau nuo pavasario „Rimi“ daržovių ir vaisių skyriuose iškabinome priminimą, kad visus vaisius ir daržoves prieš vartojimą reikia plauti po tekančiu vandeniu. Pastebėjome, kad dažnai vaikai ar skubantys išalkę pirkėjai vaisius valgytų tuoj pat juos nusipirkę arba pakeliui į namus. Todėl prieš mėnesį pradėjome prekiauti po 2-3 supakuotais ir nuplautas, specialiai pažymėtais vaisiais. Jie populiarūs, kainuoja tiek pat, kiek ir neplauti“, - pasakojo R. Stanaitytė-Česnulienė.
Populiariausios kirmėlės – askaridės ir spalinės
Dar viena bėda, susijusi su neplautomis daržovėmis ir vaisiais, apie kurią vengiama kalbėti garsiai, yra mūsų žarnyne galinčios apsigyventi kirmėlės. Pavyzdžiui, valgant žalią mėsą, galima užsikrėsti kaspinuočiais bei trichinelioze. Taip pat yra grupė parazitų, kurių kiaušinėliams subręsti reikalinga dirva. Su išmatomis jie patenka į dirvą, tampa lervomis, o patekę į žmogaus organizmą, pavyzdžiui, per neplautus vaisius ir daržoves, išsivysto į kirmėles. Taip elgiasi askaridės.
Kiek šie parazitai paplitę mūsų visuomenėje, nustatyti sudėtinga, kadangi tam reikėtų atlikti daugybę tyrimų. Visgi manoma, kad tai nėra vienetiniai atvejai. Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikų bendruomenėse nustatoma net apie 10 proc. užsikrėtimo spalinėmis atvejų.
„Po vasaros verta pasidaryti tyrimą dėl kirmėlių, tačiau už valstybės pinigus šie tyrimai labai sumažėję – profilaktiškai žmonės praktiškai netiriami. Gal todėl pas mus statistiškai taip mažėja parazitinių ligų“, - svarstė G. Zagrebnevienė.
Anot pašnekovės, populiariausi parazitai – askaridės, kurios neturi amžiaus cenzo ir gali apsigyventi bet kokio amžiaus žmogaus žarnyne, o tarp vaikų labai populiarios spalinės.
„Nuo maistu plintančių ligų neįmanoma apsisaugoti jokiomis specifinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, skiepais. Važiuojant į tam tikras pavojingas zonas, galima pasiskiepyti nebent nuo vidurių šiltinės, bet imunitetas susidaro labai trumpas, tik tam kartui. Taigi dauguma šių ligų yra nevaldomos, jas kontroliuoti galima tik rankų švara, higiena ir apdorojant maistą termiškai. Mat visi šie mikroorganizmai ir parazitai jautrūs karščiui. Tuo tarpu bet koks maistas, kuris valgomas žalias, turi būti labai kruopščiai nuplautas“, - pabrėžė specialistė.
