H. Walsh pasakoja apie sūnaus Leo gimimą ir apie tai, kaip nuolatinė nemiga po gimdymo sukėlė jai neišbrendamą depresiją ir vos nepastūmėjo pasielgti neapgalvotai. Taigi, H. Walsh teigimu, viskas prasidėjo nuo sunkaus gimdymo, po kurio ji nemiegojo tris naktis. Miego trūkumas atsiliepė jos nuotaikai ir moteriai išsivystė depresija.
Vėliau jai prasidėjo haliucinacijos – jai atrodė, kad kažkas nori pakenkti jos kūdikiui. „Kai Leo buvo keturi mėnesiai, kažkas į jo lovelę įdėjo vinių, bent jau aš taip galvojau“, – pasakoja ji. Iš tiesų paaiškėjo, kad „vinys“ buvo juodų pūkų dalelės. Be to, H. Walsh kildavo įkyrių minčių. Ji nuolat viską skalbė ir valė, bijodama bakterijų. Kartą maitindama Leo H. Walsh į jį pažiūrėjo, bet pamatė juodą katę.
Rašytoją ėmė kankinti mintys apie savižudybę, tačiau ji apie tai tylėjo, bijodama, kad ją uždarys į psichiatrijos ligoninę. Galiausiai viskas baigėsi nerviniu priepuoliu, po kurio gydytojas patarė moteriai kreiptis į psichiatrą. Psichiatras jai diagnozavo „pogimdyminę psichozę, kurią sukėlė ilgalaikis miego trūkumas“.
Paklausiusi gydytojo patarimo, H. Walsh persikraustė gyventi pas savo motiną, kuri padėjo jai prižiūrėti vaiką, ir ėmė vartoti migdomuosius. Galiausiai, kai mažyliui sukako metai ir jis pradėjo miegoti naktimis, H. Walsh kreipėsi į gydytojus, kad ją sterilizuotų. Ji jautė siaubą, kai pagalvodavo apie dar vieną nėštumą. Tačiau gydytojai atkalbėjo moterį nuo operacijos.
Organizacijos „Psychiatry Research Trust“ duomenimis, sunkiausia pogimdyminės depresijos forma serga viena moteris iš tūkstančio. Recidyvo tikimybė kitų nėštumų atveju sudaro beveik 50 proc.
