Daugiau nei pusė tymų atvejų registruota Prancūzijoje
ULAC duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti jau 7 tymų atvejai, tuo tarpu pernai per visus metus buvo registruoti tik du, o užpernai – nė vieno susirgimo tymais. Šiuo metu susirgimų tymais neregistruota tik septyniose Europos šalyse: Kipre, Vengrijoje, Islandijoje, Latvijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge ir Slovakijoje.
Daugiausiai susirgimų tymais užregistruota Prancūzijoje (12 699), Ispanijoje (2261), Rumunijoje (1619), Italijoje (per 1500) ir Vokietijoje (1193).
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus ir 4-7 dienas per orą perduodamas aplinkiniams. Ligos inkubacinis periodas trunka 7-17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų pasireiškia bėrimas, pirmiausiai – galvos srityje, vėliau „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Kadangi tai virusas, specifinio gydymo nėra, tik simptominis.
Anot ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės, taip sparčiai ir agresyviai tymai plinta todėl, kad kai kuriose šalyse prieš keletą metų susikūrė žmonių grupės, kurios dėl religinių ar kitokių įsitikinimų nustojo skiepyti savo vaikus, todėl tose šalyse susidarė nemažas neskiepytų žmonių skaičius ir virusas rado sau gerą terpę.
„Paprastai suserga vyresni asmenys, paaugliai ir vaikai. Registruota net paauglių mirties atvejų nuo tymų. Visi jie nebuvo skiepyti. Jei nutrūksta skiepais valdomos ligos skiepijimai, visada prasideda ligos protrūkiai. O tymai – labai agresyvus virusas. Net jei žmogus yra kitoje patalpoje, jis gali atkeliauti per ventiliacijos angas ir užkrėsti patalpoje esančius žmones“, - teigė specialistė.
Ankstesnės vakcinos neužtikrino apsaugos visam gyvenimui
Iki šiol Lietuvoje registruoti tymų atvejai – atvežtiniai iš Europos. Jų geografija labai plati – nuo Pietų Italijos iki Vokietijos ir Airijos. Susirgusių žmonių amžius – nuo 20 iki 53 metų.
„Šiuo metu esantis vaikų skiepų kalendorius užtikrina apsaugą nuo tymų visam gyvenimui. Jei su vaiko organizmu viskas tvarkoje, jis neturi jokių lėtinių ligų, vaikas tymais nesirgs. Tiesa, statistika teigia, kad 2 proc. tiek sirgusių, tiek paskiepytų žmonių gali sirgti, tačiau liga bus daug lengvesnė. Skiepai nuo tymų egzistuoja jau apie 50 metų, tačiau anksčiau vakcinos buvo kitokios ir neužtikrino apsaugos visam gyvenimui, taigi žmonės serga“, - tikino D. Razmuvienė.
Todėl, anot pašnekovės, prieš artėjantį krepšinio čempionatą medikams primenama, kad jie būtų budrūs ar atkreiptų dėmesį į tas ligas, kurios buvo pamirštos, tačiau Europoje ir vėl atgimsta.
D. Razmuvienės teigimu, taip pat gali būti aktualios ir kitos oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, pavyzdžiui, difterija. Nors Lietuvoje per metus jos registruojama tik po keletą atvejų, kitose šalyse pasitaiko ir šios ligos protrūkių.
„Lietuvoje skiepais valdomų ligų nėra daug, tačiau šiuo metu vyksta labai didelė migracija, todėl jos gali lengvai plisti“, - teigė specialistė.
Beje, čempionatas gali paankstinti ir gripo epidemiją, kuri pas mus paprastai prasideda žiemos pabaigoje, tačiau šiuo metu jau įsisiūbuoja Pietų pusrutulyje. „Juk sirgalių atvykti gali ne tik iš Europos, o, pavyzdžiui, ir iš Australijos. Todėl krepšinio čempionato metu stebėsime ir gripo situaciją – prireikus bus imtasi apsaugos priemonių, pavyzdžiui, dalinamos kaukės. Pagaliau žmonės turi žinoti apie šią riziką ir laikytis tam tikrų higienos taisyklių – plauti rankas, neliesti rankomis burnos, akių ir pan.“, - sakė specialistė.
