Atsarginiai sfinkteriai sukurti panaudojant žmonių ląsteles, tačiau kol kas jie buvo implantuoti tik pelėms. Mokslininkai šiuos raumenis sukūrė apskritiminėje formoje augindami žmogaus donoro sfinkterio lygiuosius raumenis kartu su pelės žarnyno nervinėmis ląstelėmis.
„Lygiųjų raumenų ląstelės formoje išsidėsto idealiu nenutrūkstamu apskritimu. Šią struktūrą inervuoja nervinės ląstelės, sudarančios filamentines struktūras ir projekcijas“, - sakė Wake Forest Baptistų medicinos centro, esančio Winston Salem mieste (JAV) Regeneracinės medicinos instituto mokslininkas Khalilas Bitaras. Mokslinį darbą su kolegomis jis atliko dar dirbdamas Michigano universiteto (JAV) Medicinos centre.
Pakaitinį sfinkterį išbandžius elektriniu stimuliavimu ir cheminiu poveikiu mokslininkai įsitikino, kad jis susitraukia ir atsipalaiduoja kaip normalus sfinkteris ir esant reikalui išleidžia arba sulaiko žarnyno turinį. Svarbu tai, kad jis išliko ir prigijo implantavus po pelės nugaros apatinės dalies oda. „Jis būna greitai aprūpinamas reikalinga kraujotaka, o nervai netrukus susijungia su pelės nervine sistema“, - sakė mokslininkas.
K. Bitaras dabar šią sistemą išbandys su didesniais gyvūnais. Taip pat mokslininkai iki pradedant tyrimus su žmonėmis turės pademonstruoti, kad sukurtieji sfinkteriai gali ne tik išlikti po persodinimo, bet ir atlikti funkciją vietoje natūralaus sfinkterio. Tikimasi, kad bandymus su žmonėmis bus galima pradėti po 3-5 metų. Vykdant klinikinius tyrimus tikimasi imti pačių pacientų lygiųjų raumenų ir žarnyno nervines ląsteles, tuomet iš jų išauginti implantavimui skirtus pakaitinius sfinkterius. „Galime taip, kaip reikia koreguoti jų dydį ir skersmenį“, - sakė K. Bitaras.
Pasak mokslininko, dirbtiniu sfinkteriu nebus galima keisti išorinio išangės sfinkterio, kurį sveiki žmonės kontroliuoja valingai, tačiau bus keičiamas vidinis sfinkteris, veikiantis nevalingai. Šiuo metu vidinio sfinkterio funkcijos sutrikimus bandoma gydyti naudojant iš galūnių persodinamus raumenis, elektrinę kryžkaulio nervų stimuliaciją, mechaninius pakaitalus ir pompas, tačiau, pasak K. Bitaro, visi šie metodai yra siejami su komplikacijomis ir dažnomis nesėkmėmis.
„Sėkmingas bioinžinerinio fiziologinio vidinio sfinkterio sukūrimas būtų žymiai pranašesnis už dabar egzistuojančius mechaninius dirbtinius sfinkterius“, sakė Minnesotos universiteto (JAV) Medicinos mokyklos žarnyno ir išangės chirurgijo specialistas Robertas Madoffas.
Šis pasiekimas bus labiausiai naudingas moterims, kurių sfinkteris buvo pažeistas gimdymo metu bei pagyvenusiems žmonėms. Pasak K. Bitaro, tą patį metodą galima būtų taikyti kuriant kitus svarbius raukus – pavyzdžiui, tokius, kurie sulaiko šlapimą.
