Nuo jų paprastai nukenčia maži vaikai, sugalvoję paragauti jų lapų, žiedų ar uogų. Jų pagraužę gali nukentėti ir naminiai gyvūnai.

Apie augaluose esančius nuodus kalbamės su Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro laikinai einančiu vyriausiojo gydytojo pareigas Robertu BADARU.

- Ar iš tiesų vazoninės gėlės, dekoratyviniai augalai mums kelia pavojų?

- Augalais dažniausiai apsinuodija mažamečiai vaikai. Rečiau taip atsitinka netinkamai paruošus ar netiksliai naudojant tariamai gydomųjų augalų antpilus, arbatas. Kai kuriose Europos šalyse įstatymai netgi draudžia nuodingus dekoratyvinius augalus auginti viešose vietose. Lietuvoje jokių apribojimų nėra, todėl reikėtų žinoti, su kuriais augalais reikėtų būti atsargesniems, kad galėtume nuo jų apsaugoti vaikus.

- Kuriuose kambariniuose augaluose yra nuodų?

- Namuose mėgstama auginti gėles, viliojančias gražiais lapais, - difenbachijas ir filodendrus. Juose yra oksalo rūgšties kristalų. Parduotuvėse galima įsigyti vazonėliuose auginamų hiacintų ir narcizų, kuriuose taip pat randama šių medžiagų. Pakramčius jų lapų ar stiebų atsiranda deginantis skausmas, patinsta burnos gleivinė ir liežuvis. Dėl to gali sutrikti rijimas, tampa sunku kvėpuoti ir net kalbėti. Jei šių augalų sulčių patenka į akis, gali prasidėti konjunktyvitas, pažeidžiama ragena. Specialaus gydymo nėra, simptomai praeina savaime, paskalavus vandeniu.

Amarilinių šeimos augaluose esama vėmimą sukeliančių nuodų - likorino ir galantamino. Paprastai apsinuodijama šių gėlių svogūnėlius suvalgius vietoje svogūnų. Jau po pusvalandžio pradedama vemti, kartais ir viduriuojama.

Kambarinėse gėlėse sansevjerose ir dracenose esama viduriavimą keliančių nuodų - saponinų. Paprastai šių nuodų sukelti negalavimai praeina savaime.

- Teko girdėti, kad yra ir mirtinai pavojingų dekoratyvinių augalų.

- Taip. Toks augalas yra ricinmedis. Jame yra nuodų - toksalbuminų. Jų yra visame augale, o ypač daug sėklose.

Mirtina gali būti viena vienintelė sėkla. Pakramčius ricinmedžio pradeda perštėti, deginti burną ir ryklę. Po kelių valandų prasideda vėmimas, aštrūs pilvo skausmai, smarkus viduriavimas. Dėl jo netenkama skysčių, kyla kraujotakos sutrikimų, ištinka šokas. Gali sutrikti sąmonė, regėjimas, prasidėti traukuliai, inkstų nepakankamumas, kepenų nekrozė. Ligonį reikia kuo skubiau gabenti į gydymo įstaigą, plauti skrandį, sukelti vėmimą. Toksalbuminų yra ir populiariuose kambariniuose augaluose krotonuose, ypač jų lapuose ir sėklose.

- Kurie augalai naudojami gydymui, nors yra pavojingi?

- Dažniausiai apsinuodijama durnarope, kuri yra auginama ir kaip dekoratyvinis augalas, kai ji naudojama gydymui netiksliai. Vaikai apsinuodija žaisdami su neįprastai atrodančiomis jų sėklų dėžutėmis. Šiame augale esanti medžiaga atropinas gali tapti net mirties priežastimi.

Nuodinga ir gana plačiai paplitusi šunvyšnė, rudenį subrandinanti juodai violetines uogas. Iš šio augalo kai kas gamina užpilus ir naudoja juos gydymui. Tačiau šunvyšne galima stipriai apsinuodyti. Tuomet prasideda haliucinacijos, kliedesiai.

- Vaikus dažnai suvilioja balkonuose, terasose, šalia namų auginamų dekoratyvinių krūmų uogos. Ar jomis taip pat galima apsinuodyti?

- Nuodingų junginių randama žalčialunkyje - anksti pavasarį žydinčiame krūme. Peržydėjus rausvai violetiniams žiedams sunoksta raudoni, sultingi kaulavaisiai. Jie, kaip ir augalo lapai bei žievė yra nuodingi. Vaikui mirtinai pavojingos net ir 10 uogų. Suvalgęs jų žmogus pradeda vemti ir viduriuoti, o rezorbuoti nuodai skiriasi per inkstus ir juos pažeidžia. Šie sutrikimai gali baigtis ūmiu kraujotakos nepakankamumu.

Kardiotoksiškai veikiančių nuodų yra gėlynų puošmenoje - rododendre. Nuodingos parkuose auginamo kukmedžio uogų sėklos.

Lietuvoje populiarus penkialapis vinvytis, vadinamas vijokliu, rudeniop subrandinantis mėlynas, į vynuoges panašias uogų kekes. Jos nuodingos, o ypač pavojinga nuryti jų kauliukus.