Klaipėdos universiteto Botanikos sode auga apie 230 tokių augalų veislių ir rūšių. Juos prižiūrinti vaistinių ir prieskoninių augalų specialistė Loreta Raudonienė paneigė žmonėse įsigalėjusią nuomonę, kad žolelių būtina prisirinkti iki Joninių. Galima ir vėliau. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, liepos žydi po Joninių. Svarbu vaistažoles tinkamai išdžiovinti ir vartoti.
Čiobrelius, vaistines ramunėles, raudonėlius, liepžiedžius, mėtas, medetkas, pelynus, kraujažoles bei daugelį kitų populiarių vaistažolių reikia rinkti žydėjimo metu, sausą saulėtą dieną, kai nukrenta rasa. Žiedus ar lapus reikia džiovinti vėsioje, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje augalai apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tada žolelės nepraras joms būdingos spalvos ir aromato.
Gali pakenkti
„Geriant vaistažolių arbatas, svarbu atminti, jog kas per daug – nesveika“, - sakė farmacininkės išsilavinimą turinti L.Raudonienė. Pavyzdžiui, žarnyno sutrikimus gydančios pelyno arbatos per dieną rekomenduojama išgerti pusę stiklinės. Jei gersi daugiau, gali pykinti, svaigti galva. Liaudies medicinoje nuo 99 ligų vaistu vadinamos jonažolės geriau nevartoti vasarą, taip pat tiems žmonėms, kurie dirba su rentgeno aparatais. Ši virškinimą gerinanti, gydanti nuo peršalimo bei įvairiausių uždegimų žolelė, pasirodo, turi savybę kaupti radioaktyviuosius spindulius. Kvepiantys liepžiedžiai – puiki arbata persišaldžius, bet per ilgai vartojant gali pasireikšti atvirkštinis efektas, pavyzdžiui, atsiras dusulys. Žaizdas bei moterų ligas gydanti medetka, kvėpavimo takų ligas gydantis čiobrelis dėl eterinių aliejų gausos gali sukelti nepageidaujamų alerginių reakcijų jautriems žmonėms, ypač vaikams.
Stebuklingai išgijo
Specialistai teigia, kad vaistingieji augalai negali būti priemonė nuo visų ligų, ypač sunkių, tačiau gyvenime pasitaiko stebuklų. L.Raudonienė prisiminė vieną istoriją, kai gydytojų „nurašytas“ sunkia plaučių liga sirgęs žmogus apsigyveno kadagyne. Jis kasdien kvėpavo eterinių aliejų prisodrintu ir plaučius valančiu oru. Po kurio laiko žmogus pasveiko – jį tyrę gydytojai neberado anksčiau beviltiška pavadintos ligos. „Jam turbūt padėjo ne vien kadagiai, bet ir tikėjimas, kad išgys“, - garsiai pamąstė L.Raudonienė, pridūrusi, jog tikėjimas gali ir pakenkti. Ypač kai tikima abejotinais žiniuonių patarimais. „Į Botanikos sodą atvyksta mūsų žmonės su žiniuonių iš Ukrainos ar Rusijos receptais atseit nuo vėžio, prašo dėmėtosios maudos. O juk šis prie Lietuvos upių mėgstantis vešėti augalas – pavojingas. Net prie jo prisilietus ant odos gali atsirasti ilgai neužgyjančios vandeningos pūslės. Beje, istorija byloja, kad su dėmėtąja mauda buvo nunuodytas Sokratas“, - pasakojo L.Raudonienė.
Pavojus gėlyne
„Pastaruosius dvejus metus pastebime tendenciją – žmonės vaistinguosius augalus patys augina, ypač prie savo namų“, - sakė L.Raudonienė, pridūrusi, kad gėlynuose dabar žydi ir sveikatingi, ir itin nuodingi augalai. Štai dekoratyvioji ežiuolė stiprina imuninę sistemą. O nekaltybę simbolizuojančios rūtos kai kuriems žmonėms geriau neliesti – gali nudeginti odą. Rūtų arbatos – pavojingos, gali sukelti persileidimą. Anksčiau norinčios išvengti nepageidaujamo nėštumo moterys taip darydavo... Pakalnutė – irgi nuodinga, patiems jos preparatų gaminti nepatartina, nors dėl širdį veikiančių savybių šis augalas vartojamas farmacijoje. Dekoratyvusis juodasis čemerys stiprina plaukus ir naikina utėles, tačiau jo arbatos gerti negalima. Gėlynuose pamėgtos ricinžolės sėklos – mirtinai nuodingos. Jų paragavęs Lietuvoje jau mirė dvejų metų berniukas.
Gali nunuodyti
Kasmet pasikartojantis vasaros žydėjimas – rodos, pats pastoviausias dalykas pasaulyje. Tačiau augaliją tyrinėjantys specialistai jame kasmet atranda naujienų. „Didžiausią vaistingųjų augalų kolekciją turinčio Kauno botanikos sodo specialistai paskelbė, jog šiuo metu pats nuodingiausias Lietuvoje augalas yra mėlynoji kurpelė, žydinti mūsų gėlynuose“, - sakė L.Raudonienė. Pasak jos, ši gėlė puikiai iliustruoja esminę tiesą: kiekvienas augalas gali būti ir vaistas, ir nuodas. Farmacijos pramonėje mėlynoji kurpelė įeina į daugelio vaistų sudėtį.
Ką daryti, kad nepasiklystum margame, klastingame augalijos pasaulyje ir nenukentėtum nuo jo? L.Raudonienė pataria rinkti tik žinomus augalus, tinkamai juos parengti vartojimui. Ir – nepiktnaudžiauti. „Vaistažolių arbatas galima gerti kasdien, bet neilgai. Po savaitės ar 10 dienų (tai priklauso nuo organizmo jautrumo) geriausia daryti pertrauką“, - patarė specialistė. Jos įsitikinimu, bėdos išvengsime, jei kasdien gersime vis kitokios žolelės arbatą. „Galima ir šaltą, vietoje vandens. Tai išties sveika“, - pridūrė L.Raudonienė.
