Tuo tarpu gyvenantys pagal sveikos gyvensenos principus galėtų būti skatinami pinigais, papildomomis atostogomis ir kitokiomis premijomis. Panaši idėja kai kuriose pasaulyje šalyse jau taikoma, taigi kriterijai, pagal kuriuos įmanoma nustatyti, ar žmogus gyvena sveikai, egzistuoja.

Rūpintis savo sveikata turi tapti naudinga finansiškai

„Pats metas skelbti šūkį: laisvę Lietuvos gydytojui! Būtina nutraukti piktybinių apsileidėlių ir savikenkių guldymą į ligonines ir griežtai atskirti mediciną nuo sveikatinimo veiklos, įvertinti individualų sveikatos stiprinimo darbą ir jį visokeriopai skatinti. Tai 24 kartus efektyviau nei gydyti apsileidėlį“, - socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė sveikuolis.

Sveikata – brangiausias mūsų turtas, todėl būtų logiška, kad už jos netausojimą žmogus turėtų susimokėti. Tačiau pradėti, D. Kepenio manymu, reikėtų ne nuo sankcijų, bet nuo skatinimo tų, kurie sveikata rūpinasi.

Dainius Kepenis
„Jų paskatinimui galima sugalvoti begalę variantų – nuo papildomų atostogų iki premijų. Kriterijai, pagal kuriuos galima spręsti, ar žmogus sveikai gyvena, yra gana aiškūs. Tik trečdalis žmonių serga dėl to, kad paveldėjo ligą genetiškai, dirbo sveikatai kenksmingoje aplinkoje ir pan. Tikrai yra tokių nelaimingų žmonių, kuriuos taip pat reikėtų gydyti nemokamai. Visi likę serga dėl sveikos gyvensenos kultūros neturėjimo ir aplaidumo, kuris yra dvejopas: sąmoningas ir iš nežinojimo.

Jei žmogus turi antsvorį, jis jau neturėtų būti skatinamas. Jei jo aukštas kraujospūdis, sutrikusi širdies veikla, pavyzdžiui, atsirado permušimų dėl nepakankamo fizinio krūvio, raumenų tonusas sumenkęs, per mažas plaučių tūris, tokiam žmogui gydymas turėtų būti brangesnis. Tuo tarpu žmonės, kurie atitinka sveikatos kriterijus, turėtų būti skatinami. Kiti, pamatę, kad rūpintis sveikata paranku finansiškai, gal taip pat susimąstytų, - įsitikinęs Sveikatos mokyklos Palangoje įkūrėjas.

Panaši atsakomybė įteisinta daugelyje kitų sričių. Pavyzdžiui, jei žmogus padaro avariją, jo civilinės atsakomybės draudimas brangsta. Tuo tarpu tie, kurie savo kūnus nudėvi, nejaučia jokių pasekmių.

„Būtų galima įteisinti tam tikrą testą, susijusį su sveika gyvensena. Jei žmogus jį išlaikytų, sveikatos draudimo sistema jam kainuotų pigiau. Yra daugybė variantų, kaip šią sistemą sutvarkyti. Beje, Pasaulio banko skaičiavimais, 1 litas, investuotas į sveikatos gerinimo sistemą, sutaupo 24 litus, kurie būtų skirti gydymui. Taigi sveikatinimo sistema 24 kartus efektyvesnė nei gydymo“, - teigė DELFI pašnekovas.

Kai kurios šalys jau įsivedė diferencijuotą sveikatos draudimo modelį

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius jau prieš keletą metų teigė, kad Lietuvos valstybė prisiėmusi nepakeliamus įsipareigojimus garantuoti vienodą sveikatos priežiūrą visiems. Todėl, anot jo, būtina apibrėžti valstybės garantuojamą minimalus krepšelio dydį – ką valstybė gali ir ko ne. Tuo tarpu priemokos būtų diferencijuojamos pagal tai, ar žmogus laikosi pagrindinių sveiko gyvenimo principų bei gydytojo rekomendacijų.

Juozas Pundzius
Anot J. Pundziaus, šalyse, kurios turi progresinių sveikatos draudimo mokesčių praktiką, tikrinamas ne tik pomėgis rūkyti bei gydytojo skirtų vaistų vartojimas, bet ir judėjimas. Prie žmogaus tvirtinamas aparačiukas, kuris fiksuoja jo fizinį aktyvumą. Jei žmogus juda nepakankamai, jis moka didesnius mokesčius. Be to, svetur vyksta privalomi pacientų mokymai. Žmonės gauna sveikos gyvensenos bei mitybos pagrindus arba giliau susipažįsta su savo liga bei rekomendacijomis, kaip su ja gyventi. Jei pacientas nenori mokytis, jis moka didesnį sveikatos draudimo mokestį. Jei pacientas nenori nieko žinoti apie savo ligą ir rekomendacijas, jis taip pat moka didesnį sveikatos draudimo mokestį.

Mediko teigimu, labai svarbu, kad Lietuvoje atsirastų kontrolės mechanizmas, galintis įvertinti žmogaus gyvenimo būdą sveikatos atžvilgiu. Jeigu žmogus metė rūkyti, tai nesunku įvertinti. Jeigu jis numetė svorio – galima pasverti. Ar žmogus geria gydytojo skirtus vaistus, taip pat galima kontroliuoti.

„Daugelis žmogaus sveikatą žalojančių veiksnių susiję su žmogaus pasirinkimu. Nors tai asmeninio žmogaus gyvenimo sritis, valstybė privalo įsikišti. Tai ir vienas iš ES sveikatos politikos tikslų. Žmogus, kuris neinvestuoja į savo sveikatą savo pasiryžimu sportuoti, apriboti maistą, turi mokėti didesnį mokestį. Šios priemonės neprieštarauja visuomenės solidarumo principui ir neužkrauna finansinės naštos žmogui, kuris susirgo ne dėl gyvenimo būdo“, - tikino J. Pundzius.

Politikai ieško mechanizmų, kaip užtikrinti tokio mokesčio veikimą

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas DELFI taip pat patvirtino, kad jau daug metų yra svarstoma, kaip padidinti pacientų atsakomybę už savo sveikatą.

Antanas Matulas
„Išties manoma, kad reikia diferencijuoti mokesčius žmonėms, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, rūko ar kitaip nesaugo savo sveikatos. Tai padaryti žadama, analizuojamos galimybės. Mūsų komitetas Sveikatos apsaugos ministerijai dar prieš 3 ar 4 metus pavedė tai svarstyti, tačiau problema yra ta, kad labai sunku rasti būdus, kaip aiškiai nustatyti, kad žmogus tikrai piktnaudžiauja žalingais įpročiais. Tas pats rūkymo fakto nustatymas labai brangiai kainuotų. Kiekvieną šeimos gydytoją reikėtų aprūpinti specialia įranga, kuri nustatytų, kad žmogus, pavyzdžiui, yra parūkęs. Kita vertus, net ir tokiu atveju labai sunku įrodyti, kad jis rūko pastoviai. Mat tas brangiai kainuojantis aparatas parodo tik vienkartinį faktą, tačiau neparodo, ar jis rūko pastoviai, todėl apsiginti teismuose gydytojams praktiškai bus labai sunku“, - sakė pašnekovas.

Anot parlamentaro, Anglijoje, kai kuriose Amerikos valstijose diferencijuotas sveikatos draudimo mokestis taikomas, tačiau ten civilizacijos lygis yra šiek tiek kitoks nei pas mus: jei jau medikas nustato faktą, kad žmogus rūkė, niekas neįrodinėja priešingai ir draudimo kompanija iškart kelia draudimo sumą. Pavyzdžiui, Amerikoje, jei nutukęs žmogus nori apsidrausti geroje kompanijoje, jam automatiškai taikomas didesnis mokestis, nes nutukimas traktuojamas kaip rizikos faktorius sveikatai.

„Tuo tarpu pas mus sveikatos draudimas yra valstybinis, todėl norint diferencijuoti mokestį, pirmiausiai reikėtų jį liberalizuoti įsileidžiant ir privačias draudimo kompanijas, kurios plėstų paslaugų ratą ir galėtų diferencijuotai taikyti mokestį pagal tai, ar žmogus saugo savo sveikatą. Apie tai tikrai mąstoma, galvojama, tik nesurandama mechanizmų, kaip tai padaryti, o taip pat lėšų, kaip aprūpinti visas įstaigas tais prietaisais, kurie fiksuotų faktą, kad žmogus nesilaiko sveikos gyvensenos principų. Kol kas Lietuvoje paskelbti apie tokį mokestį būtų politiškai sudėtinga, tačiau apie tai svarstome ir anksčiau ar vėliau tai padarysime“, - tikino A. Matulas.

Daugybei ligų reikia ne gydymo, o sekos gyvensenos kultūros

Šiandien valstybei brangiausia liga – hipertenzija (aukštas kraujospūdis – DELFI). Anot D. Kepenio, vien tik šviesdami žmones per porą metų gydymo išlaidas galėtume sumažinti 50 proc. ir sutaupyti dešimtis milijonų litų. Žmonės, kurie ima mažiau valgyti, mažiau vartoja druskos, daugiau juda, tampa sveikesni. Tačiau apie tai, sveikuolio teigimu, garsiai nešnekama, nes ne visiems paranku, kad žmonės sveiktų.

„Pabandykite nueiti pas savo šeimos gydytoją ir paprašyti profilaktinio patikrinimo. Į jus pažiūrės kaip į nenormalų. Tuo tarpu kiekvienas žmogus turėtų reguliariai savimi rūpintis ir stebėti savo organizmo rodiklius, kad laiku pastebėtų pakitimus ir išvengtų sunkesnių ligų. Nebūtina iškart pulti prie vaistų, kaip dažnai siūlo mūsų medikai net ir nesergančiam žmogui, bet reikia rūpintis savo mityba, judėjimu, dvasiniu gyvenimu.

Deja, tokia būtinybė neužfiksuota jokiuose įstatymuose, jokiuose nuostatuose, instrukcijose, mokslo programose. Kad ši idėja pajudėtų iš mirties taško, reikia išleisti medicinos studentų, kuri turėtų atitinkamų žinių, laidą, išugdyti sveikos gyvensenos mokytojus bei pradėti jos mokyti vaikus. Tai, kaip šiandien moksleiviai mokomi sveikos gyvensenos, galima pavadinti parodija“, - svarstė pašnekovas.

Anot jo, valstybė, deklaruodama siekį gerinti žmonių sveikatą, viską daro padrikai ir epizodiškai, todėl rezultato nėra. Pavyzdžiui, išviešinama mitybos piramidė ar kažkoks pratimų kompleksas ir tuo viskas pasibaigia. Žinoma, vertinant dabartinę situaciją iš farmacininkų pusės, ji esą ideali.

„O kuo užsiima sveikatos tarybos atskiruose miestuose? Neseniai dalyvavau posėdyje Klaipėdoje. Buvo pristatyta padėtis mieste, pateikti duomenys apie vaikų sveikatą, kurie rodo, kad daugėja problemų su stuburu bei širdies veikla, ir, užuot kalbėję apie tai, kad reikėtų rūpintis vaikų fizinio aktyvumo skatinimu, jie ėmė kalbėti apie tai, kaip sumažinti vaistų širdžiai kainas moksleiviams. Ir taip kalba struktūra, kuri buvo įkurta tam, kad mokytų vaikus sveikos gyvensenos.

Mes tikėjomės, kad atgavus nepriklausomybę gydymo ir sveikos gyvensenos sektoriai bus atskirti – medicina gydys tas ligas, kurias reikia gydyti, tačiau bus atskirtos ligos, kurioms nereikia gydymo, o tik sveikos gyvensenos kultūros. Tačiau pasireiškė farmacininkų įtaka ir tai nebuvo padaryta. Tuo tarpu Suomija, kuri buvo dar prastesnėje padėtyje nei mes, po tam tikrų reformų, tapo lyderiais sveikatos srityje, nes pradėjo dirbti kompleksiškai – sukūrė programą, pajungė institucijas. Lietuva, prieš 12 metų priėmusi savo sveikatos programą, šiandien turi stulbinamų pralaimėjimų. Paūmėjo visos ligos, nors į šią programą buvo mesti milijardai litų, prikurta begalė etatų. Jei tai vyktų versle, seniai būtų paskelbtas bankrotas ir visi išvaikyti“, - įsitikinęs D. Kepenis.

Anot jo, reikėtų trigubai sumažinti sveikatos srityje dirbančių valdininkų, kurie tik imituoja veiklą stumdydami popierius, skaičių.

Sveikos gyvensenos programa vaisius duotų jau po trejų metų

D. Kepenio teigimu, šalyje yra būrys žmonių, kurie neserga. Jeigu jiems būtų leidžiama sukurti ir įgyvendinti normalią švietėjišką sveikos gyvensenos programą, jau po metų šioje srityje įvyktų perversmas, o po trejų metų būtų pasiekta didelių laimėjimų. Tačiau būtina, kad sveikatos gerinimo srityje dirbtų ne valdininkai, o žmonės, kurie patys gyvena pagal šiuos principus ir savo pavyzdžiu rodo, kokių laimėjimų galima pasiekti.

„Tuo tarpu dabartiniai sveikatos biurai tik iškraipo ir diskredituoja sveikos gyvensenos idėją. Kad informacija apie sveiką gyvenseną suveiktų, visuomenei turi būti pateikta pakankamai didelė informacijos dozė. Be to, kad ji būtų efektyvi, ji turėtų turi remtis pavyzdžiais, o ne taip, kaip dabar – tik bendros frazės. Iki šiol viskas buvo daroma, kad sirgtume, nes visą šį procesą valdo farmomafija.

Pradėti galėtume nuo vienos mokyklos, vieno miestelio, vieno regiono. Pirmiausiai sukurkime sveikos gyvensenos programos modelį. Mes turime Lietuvoje 16 sveikatos mokyklų, kuriose matome, kad per savaitę gali visiškai pasikeisti žmonių mąstymas. Jei tai darytume metodiškai, Lietuva galėtų tapti pavyzdine šalimi, į kurią visi vyktų mokytis, kaip galima sutvarkyti sveikatos sistemą.

Manau, prie to prisidės ir ką tik įsikūrę Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai. Anksčiau mes buvome vadinami neišmanėliais, tačiau dabar subūrėme būrį gydytojų ir kursime alternatyvią sistemą. Mes už tai, kad turi būti avarinio gydymo sistema, kurios tam tikrais atvejais žmogui reikia, natūralus gydymas žolelėmis ir pan. bei sveikatinimo sistema. Jos visos turėtų egzistuoti nepriklausomai viena nuo kitos, o žmogus galėtų pasirinkti“, - sakė D. Kepenis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją