Tačiau sužinoję, kad trečdaliu sumažėjo kompensacijos už atiduotą kraują, daugybė nuolatinių donorų žada daugiau jo nebeduoti. Imta kalbėti net apie tai, kad gali tekti nutraukti planines operacijas, o gyvybės ir mirties atveju donorais turės tapti patys medikai.

Kvietė per radiją

Pastarąsias dvi savaites beveik kasdien Klaipėdos kraujo centro medikai, pasitelkdami radiją, kviečia žmones tapti donorais. Trūksta ne kokios vienos retos, bet visų grupių kraujo.

Centro gydytoja Virginija Povilienė pasakojo, kad pastarosios dvi savaitės ir savaitgaliai yra itin įtempti. Ligoninės paėmė daugiau nei įprasta kraujo.

Nemažai jo reikėjo aplinkiniuose rajonuose ir uostamiestyje avarijose sunkiai sužalotiems žmonėms. Be to, ligoninėse atliekamos ne tik skubios, bet ir planinės operacijos, kraujo reikia ir gydant kai kurias sunkias ligas. Jei kraujo donorų nedaugės, V.Povilienė mano, kad ligoninėms teks atidėti planinеs operacijas.

Balansuoja ant ribos

Uostamiesčio ligoninėse kasdien gali būti atliekama kelios dešimtys operacijų. Kol kas dėl kraujo stygiaus dar neteko atidėti nė vienos iš jų. Tačiau medikai neslepia, kad kraujo ir jo preparatų problema kasdien tampa vis aktualesnė.

Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas „Klaipėdai“ sakė, kad donorai ir kraujas yra aktualiausia kasdieninių medikų pasitarimų tema. Tarp chirurgų jaučiamas nerimas, kad kritiniu metu Kraujo centras neturės reikiamos grupės kraujo ir paciento gyvybei iškils grėsmė. Kasdien balansuojama ant kritinės ribos, ir medikai jaučiasi nesaugiai, nes kraujo rezervų sukaupti nepavyksta.

R.Sakalauskas sakė, kad per metus kelis kartus pacientų gyvybes gelbsti medikų kraujas, kurį šie duoda tiesiog ligoninėje. Jei kraujo donorų problema ir kitą savaitę išliks tokia aktuali, ligoninės vadovas sakė telks ir donorais tapti ragins visus ligoninės darbuotojus. Jų yra per 900.

Stinga visoje šalyje

Kad Klaipėdos kraujo centras pajėgtų užtikrinti kraujo ir jo produktų atsargas uostamiesčio bei mūsų regiono ligoninėms, per dieną pakaktų sulaukti nors 70 kraujo donorų. Šiuo metu jų būna 40-60.

Norėdami prisiderinti prie dirbančių žmonių ritmo ir sulaukti daugiau donorų, Klaipėdos kraujo centras valanda prailgino donorų aptarnavimo laiką. Dabar kraujo čia galima duoti nuo 7 iki 14 valandos.

V.Povilienė sakė, kad vasara ir ypač liepos mėnuo - sunkiausias ne tik Klaipėdos, bet ir visos šalies kraujo centrams. Šalyje operacijų nemažėja, traumų padaugėja, o kraujo donorų trūksta. Šią savaitę ligoniams ypač trūko trečios ir netgi pačios populiariausios - pirmos grupės kraujo.

Praėjusią savaitę visoms ligoninėms reikėjo antros grupės kraujo. Todėl kartais kraujas iš Klaipėdos iškeliauja į Kauną, iš Šiaulių į Mažeikius, iš Vilniaus - į Šiaulius. Kraujo donorų trūksta visoje šalyje.

Dragūnai nepadėjo

Pasak gydytojos, vasarą kraujo pristinga dėl to, kad žmonės daugiau keliauja, uogauja, grybauja, į miestelius ar kaimus išvažinėja aktyviausi kraujo donorai - studentai.

Vakar Kraujo centro darbuotojai į pagalbą bandė prisišaukti dragūnus, bet nepavyko. Tačiau sulaukė grupės Centrinio pašto darbuotojų, kuriuos tapti kraujo donorais paskatino kolegės nelaimė. Jų bendradarbė šiuo metu yra komos būsenos ir gydoma reanimacijos skyriuje.

Imasi gudrybių

Artimųjų ligos ir nelaimės, pasak V.Povilienės, yra praktiškai vienintelis neatlygintinos kraujo donorystės šaltinis. Ligoninėse, kur atliekamos sudėtingos operacijos, o ligoniui reikalingas kraujo perpylimas, artimiesiems išrašomas siuntimas, su kuriuo jie atvyksta į Kraujo centrą ir duoda kraujo. Paskui pažymėtą lapelį atneša atgal į ligoninę.

Medikai tvirtina, kad tai nėra prievarta, o tik neatlygintinos donorystės propagavimas. Sunkią akimirką žmogus geriausiai suvokia, kad išgelbėjęs gyvybę kitam, kitą dieną gali būti išgelbėtas pats.

V.Povilienė sakė, kad ši savotiška prievarta būtų netaikoma, jei netrūktų donorų.

Moka mažiau

Situaciją dar labiau pablogino nuo birželio 30 dienos trečdaliu sumažėjusi kompensacija už kraują. Iki tol už 450 mililitrų kraujo donorams buvo mokama apie 57 litus, dabar - tik 40 Lt. Šis išmokų už kraują mažinimas susijęs su neatlygintinos donorystės propagavimu.

Per penkerius metus mūsų šalyje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, donorams už kraują nebeturėtų būti mokami pinigai. V.Povilienė sakė, kad kol kas didžioji kadrinių donorų dalis dar nežino, kad už kraują gaus mažiau pinigų. Tačiau tai jau patyrę donorai žadėjo daugiau kraujo nebeduoti.

Gydytoja tvirtino, kad naujų donorų paieškos yra itin aktualios, nes nuolatinių donorų kraujas prastėja. Kraujo centras pas hematologus jau pasiuntė ne vieną kadrinį donorą, kad šie išsiaiškintų, kodėl kraujas nusilpo, ir jį sustiprintų.

Nuolatiniai donorai vyrai kraują gali duoti ne dažniau kaip kas du, moterys - kas keturis mėnesius. Kraujo donorais gali tapti sveiki 18-60 metų žmonės.