Pagrindinės atostogų planavimo klaidos

Psichologijos ir psichoterapijos centro „InVito“ klinikinio psichologo Andriaus Kalugino teigimu, Vokietijos psichologai, atlikę tyrimus, pateikė rekomendacijas, kad atostogauti reikėtų du kartus per metus maždaug po 14 dienų. Geriausia atostogas paskirstyti skirtingais metų laikais, pavyzdžiui, vasarą ir žiemą. Toks variantas priimtinesnis nei iškart imti visas atostogų dienas, kadangi tuomet žmogui psichologiškai lengviau laukti naujų atostogų.

„Dar labiau skaldyti atostogų nerekomenduojama. Trumpoms atostogoms galima išnaudoti ilguosius savaitgalius. Mat jei žmogus išeina atostogų tik savaitei, jam pailsėti neleidžia adaptaciniai stresai. Adaptuotis prie aplinkos žmogui reikia bent poros dienų. O kai tik žmogus pradeda įsijausti, jis jau turi grįžti į įprastą savo aplinką ir gyvenimo ritmą“, - sakė pašnekovas.

Anot jo, optimalus kelionės laikas yra 10 arba 12 dienų. Taip pat keletą dienų – bent vieną dieną prieš kelionę ir vieną dieną po jos – reikia turėti adaptacijai namuose. Kitaip tariant, žmogus neturėtų išvykti vos ne iš darbo, o grįžęs vėlgi bėgti tiesiai į darbą.

Klinikinis psichologas Andrius Kaluginas
„Man dažnai tenka girdėti skundų, kad atostogos buvo puikios, tačiau žmogus jaučiasi ne pailsėjęs, o dar labiau pavargęs. Tai natūralu, jei žmogus, planuodamas atostogas, pridarė klaidų“, - teigė psichologas.

Viena iš tokių klaidų – neįvertinami klimato, mitybos, pagaliau laiko juostos pokyčiai. Pavyzdžiui, kai per savaitę žmogus kerta penkias laiko juostas, jo kūnui ir psichikai tai didžiulis šokas. Dar viena populiari klaida, kai žmogus pripratęs prie komforto, kažkieno įkalbėtas arba dėl egzotikos, pasirenka poilsį laukinėmis sąlygomis – palapinėje su uodais, be karšto vandens, be normalaus maisto. Jau po trijų dienų jam visko gana – jis tampa našta tiek sau, tiek aplinkiniams.

Vieno gero atostogų recepto, žinoma, nėra. Poilsio būdas pirmiausiai priklauso nuo žmogaus charakterio. Pavyzdžiui, choleriko neišlaikysite visą savaitę paplūdimyje. Tokie žmonės paprastai pasirenka pažintines keliones, aktyvų sportą, dviračių žygius, nori kuo daugiau pamatyti. Tuo tarpu melancholikas geriausiai pailsės gulėdamas paplūdimyje, be jokių ypatingų įspūdžių. Jam geriausias poilsis – ramybė.

„Planuojant atostogas ne mažiau svarbus ir darbo pobūdis. Jei žmogus dirba ramų, nuobodų darbą, pavyzdžiui, biure, natūralu, kad jam norėsis įspūdžių. Jam gera palakstyti, pajudėti, daug pamatyti. Tuomet jis sakys: „Aš pavargau, bet tiek daug pamačiau“. Grįžęs į savo nykų darbą jis turės kuo save pastiprinti. Tačiau jei žmogus sukasi nuo ryto iki vakaro, turi begalę reikalų, susitikimų, jam reikia ramybės, nes judėjimo užtenka darbe“, - aiškino psichologas.

A. Kaluginas pataria atsižvelgti ir į savo amžių. Jei pagyvenęs žmogus užsisakys begalę aktyvių ekskursijų, jis tiesiog nusivarys nuo kojų. „Tačiau ir jauni žmonės turėtų atkreipti dėmesį į savo savijautą. Jei žmogus jaučiasi pavargęs, jis turėtų atsisakyti ekskursijos, net jei jau sumokėti pinigai“, - įsitikinęs pašnekovas.

Kaip įveikti adaptacinį stresą grįžus į darbą po atostogų

Vienas pagrindinių klausimų, kurį būtina sau užduoti prieš atostogas: ko aš noriu? „Didžiausia klaida, kai žmonės pirmiausiai įvertina savo turimus pinigus ir ką už juos gali sau leisti arba vaikosi madų – „visi pažįstami važiuoja į Turkiją, todėl ir aš turiu ten važiuoti“. Žmogus turi savęs paklausti, ar jis nori pajudėti, prisirinkti įspūdžių, ar ramiai pabūti su šeima, pažaisti su vaikais ir atsijungti nuo viso pasaulio. Ir tik tuomet jis prie savo norų turi taikyti finansines galimybes“, - aiškino A. Kaluginas.

Anot psichologo, labai svarbu atostogas derinti su šeimos nariais. Pavyzdžiui, vienas šeimos narys nori pagrybauti miške, o kitas – kopti į kalnus ar lepintis paplūdimyje. Kartais kompromisą rasti labai sunku ir tokiais atvejais teisingiausias sprendimas būtų atostogauti atskirai, nes pailsėti reikia visiems. Antraip kažkam atostogos taps kančia – prasidės pretenzijos, barniai, konfliktai.

Taigi jei žmogus teigia, kad per atostogas jis nepailsėjo, paprastai tai byloja apie jų planavimo klaidas. Tarkime, į šiltuosius kraštus keliaujama pačiu karščiausiu metu. Dar viena klaida, kai važiuojama su nepažįstamų žmonių kompanija – pavyzdžiui, draugų draugais. Neretai tokiais atvejais atsiranda interesų konfliktas – vienas nori pagulėti paplūdimyje, o kitas jį tempia į kokią nors baisią ekskursiją. Esant psichologiniam diskomfortui apie gerą poilsį nėra ko ir kalbėti. Bendrakeleivius reikia rinktis labai atsakingai ir iš anksto išsiaiškinti, ar visi nori to paties.

O ką daryti, jei žmogus neturi pinigų kur nors išvykti? „Vyrauja nuostata, kad per atostogas reikia pakeisti aplinką, tačiau tai nereiškia, kad visada būtina išvažiuoti. Pavyzdžiui, galima užsiimti namų aplinkos pakeitimu – netgi padaryti nedidelį remontėlį, perdažyti sieną, pakeisti keletą interjero detalių. Pagaliau galima pasivaikščioti po savo miestą pakeistais maršrutais, ne tais, kurie veda tik į darbą ir namo, susitikti su draugais, kuriems vis trūkdavo laiko, aplankyti giminaičius, pabendrauti su tėvais, nueiti į teatrą, į kiną, pasėdėti parke ar paskaityti knygą, kuri seniai laukė savo eilės. Gerai pailsėti galima ir savo mieste, jei teisingai susiplanuosime atostogas. Svarbu, kad tai nebūtų ta pati kasdienė rutina, reikia pažiūrėti į savo laisvo laiko planavimą kūrybiškai“, - teigė A. Kaluginas.

Teisingai suplanuotos atostogos, kurios atitinka žmogaus charakterį bei poreikius, padės atgauti jėgas ir pailsėti nuo kasdienių rūpesčių. Tiesa, joms baigiantis bene kiekvienas susiduria su liūdesiu, kad vėl teks įsikinkyti į darbus. Dar blogesnė nuotaika apninka pradėjus dirbti – susikaupti sunku, o praraja tarp įprastos rutinos ir buvusių malonių akimirkų kelia stresą.

„Kad taip nebūtų, jau pradėjus dirbti psichologiškai atostogose reikėtų jaustis dar mažiausiai 3-4 dienas. Tam padeda dalinimasis įspūdžiais su draugiais, kolegomis. Kelis kartus per dieną galima tiesiog užsimerkti ir įsivaizduoti, kad vis dar esate savo atostogų vietoje. Gyvenimas atostogų nuotaika sušvelnina stresą, kol žmogus vėl adaptuojasi prie įprasto ritmo.

Grįžus iš atostogų taip pat nebūtina iš karto kibti į buitinius darbus namuose – skalbtis, tvarkytis. Reikia pabūti ramiai, pailsėti, gal kažkam paskambinti, su kažkuo susitikti. Būtina iškart nepamiršti, kad buvo atostogos, nes pas mus labai gajus posakis: „Atostogų tarsi ir nebuvo“. Tiesiog nereikia jų išstumti iš savo sąmonės“, - patarė psichologas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją