Sunkiausia – Afrikoje
Keliaudamas po Afriką Donatas ne kartą pasijuto prastai, užvalgęs netinkamo maisto ar išgėręs nešvaraus vandens. Ypač sunku jam buvo keliaujant po atokias vietoves, mažus miestelius. Maistas, kurį tose vietose tekdavo valgyti, niekuo neišsiskirdavo ir neatrodydavo pasenęs, bet pavalgius, po kelių valandų pasijusdavo prastai. „Pamenu, Malyje pavalgęs vienoje užeigoje tęsiau kelionę, bet kelyje staigiai supykino, pasidarė bloga, aptemo akyse. Dar sugebėjau numesti kuprinę ant šaligatvio ir suklupau. Po kelių valandų atsigavau vaikų namuose. Netikėtai pro šalį ėjęs vaikų namų darbuotojas pamatė mane, merdintį gatvėje, ir nusprendė man padėti“, – prisiminimais dalijasi keliautojas. Dabar jis į maistą žiūri atsargiau, į kelionę įsideda vaistų nuo apsinuodijimo. Vaikinas stengiasi pirkti tik sandariai uždarytuose buteliuose pardavinėjamą vandenį, nes įsitikino: nors vietiniams šulinio ar vandentiekio vanduo neigiamo poveikio neturi, tačiau europiečiams gali būti labai pavojingas.
Keliaudamas po Vakarų Afriką vaikinas žinojo, kad būtent ten yra didžiausia rizika susirgti maliarija, todėl vartojo specialius vaistus. Tačiau jam, kaip ir daugeliui, pasireiškė šalutinis poveikis: „Atsirado miego sutrikimai, sulėtėjo judesių koordinacija. Sapnai ir košmarai būdavo tokie ryškūs, kad pabudęs tik po kurio laiko suvokdavau realią situaciją. Po ilgesnio vaistų vartojimo labai išsekau, bet tik taip galėjau apsisaugoti nuo maliarijos.“ Vaikinas apgailestauja, kad vakcina nuo šios ligos dar neišrasta.
Didesnės rizikos šalyse Donatas pataria atsargiems būti ir sveikatos priežiūros įstaigose: sanitarinės sąlygos daug kur labai prastos. Mauritanijoje sutiktas prancūzas gydytojas jam papasakojo, kad kai kurios gydymo įstaigos taupymo sumetimais vienkartinius švirkštus naudoja kaip daugkartinius. Todėl apsilankymas vietos ligoninėje tyrimams, ar neužsikrėtei maliarija, gali pridėti ir kitą ligą, kad ir hepatitą B. „Iš vietinių žmonių pasakojimų supratau, kad jei turi pažinčių ar giminystės ryšių su vietos politikais tokiose šalyse kaip Nigerija ar Togas, be jokio medicinos išsilavinimo gali dirbti gydymo įstaigose“, – apie pavojų sveikatai perspėja keliautojas.
Problemų galima išvengti
Donatas dažniausiai keliauja po turistų mažai lankomas vietas, kur didesnė ligų, infekcijų rizika, todėl stengiasi pasidomėti informacija apie ligas ir sveikatos sistemą tose šalyse, pasiskiepija. Tačiau vaikinas pripažįsta: kelionėms pasiruošęs geriau, daugelio probleminių situacijų jis galėjo ir nepatirti.
Pavyzdžiui, jei nebūtų taupęs: „Galėjau pirkti brangiau kainuojantį maistą, kur sanitarinės sąlygos atrodė padoresnės, arba negerti bet kokio vandens.“ Daug naudingos informacijos, kaip apsisaugoti, anot Donato, galima sužinoti bendraujant su vietiniais gyventojais.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė teigia, kad norint išvengti virškinimo problemų kelionių metu reikia valgyti reguliariai, o svarbiausia – kokybišką maistą. Keliaujantiesiems patariama negerti nevirinto vandens, nevalgyti neplautų ir neluptų vaisių ar daržovių, rinktis gerai iškeptą ir išvirtą maistą, vartoti pakankamai skysčių. Anot jos, dažnai kelionėse pasitaikantis virškinimo sutrikimas – viduriavimas. „Užsienyje mūsų virškinimo traktą staiga užplūsta galybė jam svetimų mikroorganizmų, tarp jų pasitaiko ir ligų sukėlėjų. Organizmas nuo jų ginasi jam įprastu būdu – viduriavimu“, – aiškina specialistė.
Viduriuojant patariama vartoti daugiau skysčių, geriausiai tinka negazuotas mineralinis vanduo. Trumpas viduriavimas dažniausiai nieko bloga nereiškia ir yra natūralus organizmo valymasis. Tačiau jei viduriavimas užsitęsia ilgai – 48–72 valandas, blogėja savijauta, atsiranda mieguistumas, svaigsta galva, pakyla temperatūra, vemiate ar išmatose pastebite kraujo – tai ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją. Grįžus iš užsienio ir pajutus kokius nors negalavimus, gydytoją būtina informuoti, kad buvote išvykęs.
Apsaugo skiepai
Vykstant į egzotiškas šalis, R.Babravičienė pataria pagalvoti apie skiepus: tai padaryti reikėtų likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Keliaujant su vaikais, jiems gali prireikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti gydytojas specialistas. Jis įvertins kelionės pobūdį, trukmę, keliautojo sveikatos būklę, infekcijų riziką. Ligų, nuo kurių verta pasiskiepyti, sąrašas ilgas: hepatitas A, hepatitas B, vidurių šiltinė, difterija, pasiutligė, stabligė, cholera ir kt. Specialistė aiškina, kad pavojinga liga maliarija susergama, jei įkanda šį parazitą pernešantis uodas. Ypač didelė tikimybė ja užsikrėsti yra Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Pietų Azijoje, Vidurio Rytuose. Reikėtų vengti maliarinių uodų įkandimų, o profilaktiškai galima vartoti vaistus, tačiau, anot R.Babravičienės, labai svarbu laikytis šių vaistų vartojimo instrukcijos.
Specialistės rekomenduoja į kelionę pasiimti vaistinėlę, kurioje prireikus rastumėte bet kurioms aplinkybėms tinkamų priemonių. Su savimi reikėtų turėti vaistų nuo skausmo, priemonių nuo sumušimų ar patempimų, elastinio tvarsčio, pleistro. Jei nuolat vartojate kokius nors vaistus – pasiimkite ir jų, nepamiršdami gydytojo recepto. Preparatų nuo alergijos vertėtų turėti net tiems, kurie nėra alergiški, nes organizmas bet kada gali alergiškai sureaguoti į egzotišką maistą, augalus, vabzdžių įkandimus. „Kelionių metu galime emociškai persitempti, pavargti fiziškai, kartais patiriame stresą ir nervinę įtampą, todėl naudinga su savimi pasiimti silpno poveikio raminamųjų tablečių, širdies raumenį stiprinančių lašų“, – pataria R.Babravičienė. Kelionėje praverstų ir repelentai nuo vabzdžių, priemonės nuo saulės, vaistai nuo virškinimo sistemos sutrikimų.
Savo sveikata ypač atidžiai turėtų pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonės, būtina prižiūrėti ir vaikus, nes jie labai jautrūs aplinkos pokyčiams. Būsimoms mamoms R.Babravičienė išvykas pataria tik antrojo nėštumo metu, kai kūnas jau pripratęs prie pasikeitimų, mažesnė persileidimo tikimybė, o pilvas dar nėra toks didelis, kad trukdytų judėti, ir sumažėja priešlaikinio gimdymo rizika. Nėščiosioms rekomenduojama atsisakyti kelionių į tolimas šalis, nes nepatartina skiepytis. Išsiruošus į bet kokią kelionę pravers papildomas sveikatos draudimas, o keliaujantiesiems Europoje naudinga bet kurioje teritorinėje ligonių kasoje užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę. Apsidraudusiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ji išduodama nemokamai.
