Birželį ir liepą erkės aptingsta
Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologės Mildos Žygutienės, birželio pabaiga ir liepa paprastai būna erkių aktyvumo nuopolis, susidarantis dėl natūralių biologinių sąlygų. Jos būna jau pasimaitinusios krauju, lenda po miško paklote, virškina kraują bei brandina kiaušinius. Tačiau pastaraisiais metais specialistai net ir šiuo laikotarpiu stebi aukštesnį nei paprastai erkių aktyvumą.
„Prieš 10 metų buvo klasikinis vaizdas, kad liepos mėnesį vieno kilometro maršrute randamos vos kelios erkės. Mat liepa paprastai būdavo sausa. Pastaruoju metu vidurvasaris būna šiltas ir lietingas, o toks klimatas erkėms palankus. Praėjusiais metais liepos mėnesį turėjome visai nemažai erkių – apie 20 vieno kilometro maršrute. Kaip bus šiemet, prognozuoti nedrįsčiau. Daug kas priklausys nuo oro sąlygų. Tačiau galiu garantuoti, kad rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje vėl turėsime erkių aktyvumo pakilimą. Prasidedant grybų sezonui, erkės ir vėl būna išalkusios“, - pasakojo specialistė.
Erkinio encefalito užkratą turi apie 1 proc. visų erkių, Laimo ligos infekciją – apie 15 proc., tačiau dėl klimato kaitos plečiantis jų populiacijai, natūralu, kad daugėja ir infekuotų erkių. Pašnekovės teigimu, gamtoje vykstantys natūralūs procesai taip surėdyti, kad negalime turėti jokių šansų, jog infekuot erkių mažės. Kai erkė ramybės būsenos išsineria iš savo seno „rūbo“, naujoje savo fazėje ji nepameta viruso. Patelė erkinio encefalito virusą gali perduoti ir savo kiaušinėliams. Pagaliau infekuota erkė apkrečia kitas erkes, kurios maitinasi to paties gyvūno krauju, o tai nutinka ne taip ir retai.
„Infekuota erkė virusą tiek gyvūnui, tiek žmogui perduoda per 10 min. Mat jis lokalizuotas seilių liaukose, o besisiurbdama erkė pirmiausiai išleidžia lašą seilių, tuomet siurbia kraują. Tokiu apsikeitimo principu ir vyksta jos maitinimosi procesas“, - pasakojo M. Žygutienė.
Šiemet erkinis encefalitas nustatytas 12 asmenų, tačiau birželį, anot pašnekovės, šis skaičius gerokai šoktels. Išsamių duomenų apie šių metų sergamumą dar nėra, kadangi nėra galutinai patvirtintos diagnozės, veikia inkubacinis periodas, kuris gali trukti nuo poros savaičių iki mėnesio. Pastarasis priklauso nuo įvairių veiksnių – žmogaus imuniteto, erkės infekuotumo. Pernai per visus metus registruota 612 erkinio encefalito atvejų, Laimo ligos – 2558.
„Erkių platinamos ligos tiek visoje Lietuvoje, tiek Europoje yra dažna liga. Negalime nurodyti kažkokio saugaus miško, kuriame nėra užsikrėtusių erkių. Laimo ligos sukėlėjas, pavyzdžiui, aptiktas visuose Vilniaus parkuose. Erkinio encefalito atžvilgiu Vilniaus kraštas yra saugesnis. Didžiausios pavojaus zonos – Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskritys, t. y. Vidurio Lietuva. Metų metus šie židiniai stabilūs. Šalies pakraščiuose užsikrečia mažiau žmonių. Laimo ligos židiniai, kaip bebūtų keista, yra visi didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Panevėžys“, - dėstė pašnekovė.
Reikia apsisaugoti visomis įmanomomis priemonėmis
Anot specialistės, efektyviausia apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai, tačiau Lietuvoje jie nėra itin populiarūs. Šiuo metu mūsų šalį pasiekusi antivakcininio judėjimo mada, kurios paveikti kai kurie jauni tėvai atsisako net valstybės finansuojamo naujagimių skiepų kalendoriaus.
Erkinis encefalitas – smegenų uždegimas, po kurio 30 proc. ligonių visą gyvenimą kenčia nuo negalavimų, turinčių neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei – pavyzdžiui, visam gyvenimui lieka galvos skausmas, dėmesio sutrikimai ar nemiga. 9 proc. ligonių lieka sunkūs liekamieji reiškiniai – paralyžius, traukuliai, psichikos sutrikimai.
„Saugu miške nėra niekada, todėl einant į mišką būtina pasirūpinti tinkamais rūbais ir galvos apdangalu, ypač vaikams. Mat erkė augalais lipa iki pusantro metro aukščio, o vaikai kaip tik iki tokio ūgio ir būna. Pajutusi šiltakraujį, erkė tikrai nepraleis tokios progos“, - įspėjo specialistė.
Miškui reikėtų pasirinkti šviesius drabužius, kadangi ant jų geriau matosi erkė. Rankovės turėtų būti ilgos, rankogaliai – gerai prigludę prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno.
Antras žingsnis – pasipurkšti erkes atbaidančiais purškalais. M. Žygienė patarė juos rinktis atidžiai – jei purškalas skirtas uodams ir kitiems miško gyventojams, veikliosios medžiagos koncentracija bus pakankama, kad atbaidytų uodus, tačiau erkių ji neatbaidys. Paprastai apipurškiamos atviros kūno vietos, taip pat ir veidas, tačiau gali papurkšti ir ant drabužių.
Erkinis encefalitas pradėjo plisti per pieną
Šiemet padaugėjo atvejų, kai erkiniu encefalitu žmonės užsikrėtė per pieną. „Jau turime trečią atvejį, kai užsikrėtė ūkininko pieną gėrusios šeimos. Nors šiuo metu tampa madinga gerti žalią pieną, visgi siūlytume atsisakyti šio įpročio. Mat erkinio encefalito virusas nebijo šalčio, todėl atšaldytame piene jis išlieka. Kad jis žūtų, pieną reikėtų pakaitinti bent iki 60-70 laipsnių“, - patarė M. Žygutienė.
Beje, užsikrėtimo atvejai per pieną pasitaiko retai. 2007 m. tokie atvejai registruoti tik Vengrijoje ir Lietuvoje, 2008 m. – Austrijoje ir Bosnijoje. Todėl faktas, kad jau šiemet Lietuvoje tokiu būdu susirgo 10 žmonių, kelia nerimą.
Dažniausiai ligos užkratas plinta per ožkos pieną, tačiau medikai įspėja gyventojus atidžiai rinktis bei apdoroti ir karvės pieno produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes.
