Uogose yra antioksidantų, ląstelienos, kuri ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir skatina sotumo jausmą, taip pat jose gausu vitaminų, kurie didina organizmo atsparumą ligoms, bei mineralinių medžiagų, garantuojančių gerą organų ir endokrininių liaukų veiklą. Uogos – nekaloringas maisto produktas, 100 gramų uogų yra apie 40 kilokalorijų. Per dieną reikėtų suvartoti apie 300–400 gramų šviežių uogų. Per daug jų taip pat nereikėtų valgyti, pavyzdžiui, spanguolių nederėtų persivalgyti tiems, kurių didesnis skrandžio rūgštingumas, o cukriniu diabetu sergantiems žmonėms nevertėtų piktnaudžiauti vynuogėmis. Geriausia uogas valgyti šviežias, tačiau galima ir šaldytas, džiovintas. Verdant uogienes, pridedama cukraus, uogos apdorojamos termiškai, todėl jų maistingumas gerokai sumažėja.
Mėlynėse yra daug A, E, B grupės vitaminų, jose nemažai kalio, fosforo, kalcio. Mėlynės gerina regėjimą, jas valgant, atsigauna akys. Mėlynėse esantys pektinai prisideda prie greitesnio toksinų šalinimo iš organizmo. Šias uogas rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, nes jos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Be to, jos mažina uždegimo procesų tikimybę, padeda gydyti ūmines ir lėtines virškinamojo trakto ligas. Liaudies medicinoje netgi patariama gerti mėlynių lapų arbatą nuo kosulio, esant pykinimui, skrandžio skausmams, šlapimtakių uždegimui. Mėlynės stiprina kaulus, todėl tinka osteoporozės prevencijai.
Žemuogėse nemažai vitamino C, daug vitamino PP. Šios uogos plečia kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Dėl nemažo kiekio geležies, vitaminų C ir B derinio žemuogės organizme palaiko normalų kraujodaros procesą. Vis dėlto žemuogių (ir braškių) reikėtų vengti, jei žmogus joms alergiškas.
Braškės naudingos tuo, kad jose daug vitamino C. Kitų maistingų medžiagų – mažiau, tačiau yra nemažai kalio. Braškės stiprina imunitetą, reguliuoja kraujospūdį.
Spanguolėse daug C, E, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, geležies, cinko. Spanguolėse yra tam tikrų organinių rūgščių, kurios suteikia savitą skonį ir turi dezinfekuojamąjį poveikį virškinamajam traktui, skatina fermentų gamybą. Spanguolėse esančios rūgštys laikomos natūraliais antibiotikais, jų sultimis gydomos peršalimo ligos, karščiavimas ir kosulys, tačiau tai – kompleksinė, papildoma gydymo priemonė. Jos padeda gydant uždegimines šlapimo takų ligas.
Vyšniose nemažai geležies, fosforo, vitamino C ir E, jos reguliuoja kraujo krešėjimą, turi antiseptinių savybių. Anksčiau buvo naudojamos nuo karščiavimo, atsikosėjimui palengvinti. Vyšniose daug flavonoidų – stiprių antioksidantų, kurie naudingi sergant tam tikrais uždegimais. Be to, šios uogos apsaugo kolagenus nuo laisvųjų radikalų žalos. Tačiau vyšnių kauliukuose yra nuodingų medžiagų, todėl jų tikrai nereikia valgyti.
Juodieji serbentai turi daug vitaminų C ir A, folio rūgšties, geležies, kalio, magnio, fosforo. Jie mažina galvos, sąnarių skausmus, cukraus kiekį kraujyje, todėl tinka cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Taip pat šios uogos puikiai tinka organizmo atsparumui stiprinti. Tačiau reikėtų žinoti, kad juodieji serbentai turi kraują tirštinančių savybių.
Avietėse daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio, vitaminų C, A ir E. Avietės turi uždegimą mažinančių savybių. Pastebėta, kad džiovintose avietėse yra salicilo rūgšties, kuri labai veiksminga nuo peršalimo ligų, sergant gripu ar angina.
Agrastai turi daug vitaminų C, A ir E, kalio, magnio, fosforo. Agrastai stiprina kraujagysles, todėl tinka sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
