Lietuviai po žiemos dažnai būna taip išsiilgę šilumos, kad atėjus vasarai kaitinasi nuo ryto iki vakaro, nesusimąstydami apie sveikatą. Vien žodis „degintis“ daug pasako apie požiūrį į saulės teikiamus malonumus – norime „degti“. Nenuostabu, kad neretai taip ir nutinka – mus pasiekiantys ultravioletiniai spinduliai įsiskverbia į odą ir gali sukelti nedidelius paraudimus ar net antro laipsnio nudegimą.
Gali sukelti vėžį
Anot Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologės V.Dubinskienės, gyvenime labai svarbu saikas – tas pat galioja ir saulės vonioms. Kad ir kokios jos malonios, mums reikia tik lengvo „dušo“, t. y. apie 20 minučių per dieną. Be to, tiesioginių spindulių reikėtų vengti nuo 11 iki 16 valandos, nes tada saulė mums pavojingiausia. Persikaitinus nudegusi oda parausta, tampa karšta, ją peršti, tuomet patariama ant jos dėti šalto vandens kompresus.
Vis dėlto paprasčiausia nudegimų tiesiog vengti. „Galvą reikėtų prisidengti skrybėle, reikėtų vilkėti šviesius marškinėlius ilgomis rankovėmis, nešioti akinius nuo saulės su stipriu ultravioletinių spindulių filtru“, – apsaugines priemones vardija V.Dubinskienė. Einant į paplūdimį, nereikėtų pamiršti ir apsauginių kremų nuo saulės, tačiau juos derėtų rinktis tik kokybiškus, kuo natūralesnius. Prieš tai rekomenduojama pasikonsultuoti vaistinėje, nes prastos kokybės kremai gali tik suaktyvinti odos susirgimus. Tinkamų apsaugos priemonių reikia imtis ir būnant užsienyje, kur saulė prie vėsaus klimato pripratusiems žmonėms gali būti itin pavojinga.
Be to, anot sveikatos edukologės, saulės spinduliai gali ne tik nudeginti, bet ir sukelti rimtų ilgalaikių problemų, tokių kaip odos senėjimas ar net odos vėžys. Per pastarąjį dešimtmetį melanomos ir odos vėžio susirgimų padaugėjo dvigubai.
Apgamai – tarsi lakmuso popierėlis: jų kiekis ir būklė gali daug pasakyti apie riziką susirgti odos vėžiu. Kauno klinikų gydytojas dermatovenerologas dr. Raimundas Razukevičius aiškina: „Jei apgamai yra didesni nei 1 cm, asimetriški, nelygių ir netaisyklingų kraštų, keičiasi jų spalva, storis, juose atsiranda mazgelių ar skirtingos spalvos dėmių, o gal dar blogiau – pradeda kraujuoti, tada reikia skubiai apsilankyti pas dermatologą.“ Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks išgelbėti žmogaus gyvybę.
Soliariumai ar saulė?
Nors vasara jau spėjo įsibėgėti ir šiluma mus lepina vis dažniau, kai kurie žmonės net ir šiltuoju metu lankosi soliariumuose tikėdamiesi, kad taip pripratins odą prie pavojingų saulės spindulių. Tačiau specialistai nemano, kad tai gali duoti naudos. Anot Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Saugos kontrolės skyriaus vedėjos Veslavos Golnis, norint apsisaugoti nuo neigiamo saulės poveikio, reikia ne į soliariumą vaikščioti, o teptis apsauginiu kremu ir nepiktnaudžiauti saulės spinduliais. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, soliariume įgytas įdegis apsaugo odą nuo nudegimų saulėje kaip apsauginiai kremai, turintys apsaugos nuo saulės faktorių SPF (Sun Protection Factor) 2–3 (karštą dieną rekomenduojamas kremas, kurio SPF ne mažiau kaip 20).
Saulės spinduliuotė pavojingesnė senyvo amžiaus žmonėms, tiems, kurių oda šviesi, blyški, kurie turi daug apgamų ir šlakų, o ypač kūdikiams, vaikams. Kita vertus, vaikai gerai jaučia troškulį, todėl nuolat geria vandenį ir taip sumažina perkaitimo galimybę. Suaugusiesiems reikėtų nepamiršti gerti daug (apie 2–3 litrus) skysčių per dieną, net jei ir nesinori. Žinoma, tai turėtų būti ne kava, arbata, gazuoti saldūs gėrimai, netgi mineralinio vandens nereikėtų gerti kasdien. Tinkamiausias – paprastas geriamasis vanduo.
Lengva perkaisti
Karštą vasaros dieną žmogų gali ištikti saulės smūgis ir perkaitimas. „Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ir sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, pakyla jų temperatūra, todėl gali sutrikti galvos smegenų funkcija“, – aiškina sveikatos edukologė V.Dubinskienė. Kai žmogų ištinka saulės smūgis, jam skauda galvą, spengia ausyse, pykina, jis tampa apatiškas, gali netekti sąmonės. Taip nutikus, būtina jį paguldyti vėsioje vietoje, atvėsinti sudrėkintu šaltu rankšluosčiu ir ant kaktos uždėti šaltą kompresą. Jei nukentėjęs žmogus sąmoningas, reikia duoti gerti vandens. Bet kokiu atveju privaloma kreiptis į medikus.
Kaip elgtis karštą ir saulėtą dieną
• Venkite tiesioginių saulės spindulių, o karščiausiomis valandomis neikite į lauką.
• Gerkite dažniau nei troškina – po truputį visą dieną, geriausiai paprastą vandenį.
• Venkite skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su saldikliais – jie skatina didesnį skysčių pasišalinimą.
• Gerkite šaltus skysčius, bet ne su ledu.
• Valgykite lengvus šaltus patiekalus, vartokite daugiau vaisių ir daržovių.
• Dėvėkite šviesius lengvus medvilninius drabužius, nepamirškite odos apdangalų.
• Vilgykite odą šaltu vandeniu sudrėkintais rankšluosčiais, prauskitės taip pat vėsesniu vandeniu.
• Eidami į saulėkaitą, tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
• Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį, karščiausiomis valandomis.
• Jeigu sergate širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, atidžiai save stebėkite.
