Ar prezervatyvas garantuoja lytinių santykių saugumą?

Lytiškai plintančių infekcijų (LPI) statistika rodo, kad pastovus partneris ar sutuoktinis nuo šių nemalonių, o neretai pavojingų ligų neapsaugo. Pavyzdžiui, daugiau nei ketvirtadalis moterų sifiliu užsikrečia nuo savo teisėtų vyrų, dar per 30 proc. – nuo gerai pažįstamų asmenų. Anot specialistų, patikimiausia apsaugos priemonė šiuo požiūriu – prezervatyvas, tačiau ir jis nuo LPI ligų neapsaugo 100 proc. - pirmiausiai todėl, kad prezervatyvas užsidedamas tik prieš kulminaciją.

Kai vyras atsisako prezervatyvo, moteris gali pasinaudoti moterišku

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojo epidemiologo Pauliaus Gradecko teigimu, statistika rodo, kad jei lytinių santykių metu prezervatyvai naudojami nuolat, rizika užsikrėsti LPI sumažėja iki minimumo ar netgi nulio.

„Nors prezervatyvai prieinamiausia ir plačiausiai naudojama apsaugos priemonė lytinių santykių metu, dažnai jie susilaukia neigiamų vertinimų tiek iš Bažnyčios atstovų, tiek iš kai kurių mokslininkų. Moksle prezervatyvų efektyvumas vertinamas dviem būdais – in vitro ir in vivo. Tyrimai in vitro rodo, kad 99,99 proc. atvejo prezervatyvai užtikrina barjerą mažiausioms dalelėms, kurios gali sukelti ligas. Buvo pasirodę pranešimų, kad kai kuriuos virusus, pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusą, jie praleidžia. Iš tiesų nuo žmogaus papilomos viruso prezervatyvas apsaugo, tačiau jis neuždengia visų kūno vietų, per kurias virusas gali būti perduotas“, - teigė specialistas.

Koks yra prezervatyvų efektyvumas realiame gyvenime, rodo epidemiologiniai duomenys: žmonių klausiama, kaip dažnai jie naudoja prezervatyvus, lyginamos skirtingos grupės, vėliau tyrimas kartojamas po kelerių metų, lyginama, koks yra sergamumas grupėje, kurioje prezervatyvai buvo naudojami nuolat, ir koks sergamumas grupėje, kurioje jie nebuvo naudojami.

„Reikia pažymėti, kad prezervatyvai turi būti naudojami teisingai ir pastoviai. Jaunimas prezervatyvą paprastai sieja tik su apsauga nuo nėštumo, todėl jį užsideda tik prieš kulminaciją, tačiau LPI perduodama viso lytinio akto metu, todėl prezervatyvą reikia naudoti viso lytinio akto metu“, - įspėjo P. Gradeckas.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, prezervatyvų efektyvumas, apsisaugant nuo ŽIV, siekia nuo 69 iki 94 proc., o kai kurie tyrimai rodo 100 proc. efektyvumą. Pastaruoju atveju buvo tiriamos poros, kurių vienas partneris užsikrėtęs ŽIV. Per dvejus metus nė vienos poros sveikas partneris neužsikrėtė.

Nuo gonorėjos prezervatyvai apsaugo iki 90 proc., nuo žmogaus papilomos viruso – 70 proc.,
nuo herpeso 2-to tipo viruso – iki 92 proc.

Taip pat nustatyta, kad jei lytinių santykių metu pastoviai naudojami prezervatyvai, moterims LPI sukeltų komplikacijų rizika sumažėja penkis kartus. Su žmogaus papilomos virusu situacija panaši, kadangi išlieka tikimybė, kad pirmą kartą organizmas nuo viruso išsivalys, nes nėra nuolat atsinaujinančio infekcijos šaltinio.

Kaip pastebėjo ULAC vadovas Saulius Čaplinskas, vyrai ne itin mėgsta prezervatyvus teisindamiesi, kad tuomet mažėja lytinių santykių teikiamas malonumas. „Jei vyras apsvaigęs nuo alkoholio arba yra vyresnio amžiaus, jis turi problemų su erekcija. Būtent todėl jis vengia prezervatyvo“, - teigė pašnekovas.

Anot jo, šiuo atveju moteris galėtų išgelbėti moteriškas prezervatyvas. „Jie brangesni, mažai kas apie juos žino ir neperka, todėl Lietuvoje jų rasti sudėtinga. Prekybos centruose jų tikrai nerasi“, - sakė S. Čaplinskas. Tiesa, moteriški prezervatyvai taip pat negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos, kadangi jie, kaip ir įprasti, gali plyšti, nuslinkti ir pan.

Specialistai atmeta abejones dėl prezervatyvų nepatikimumo

Rusijos Krasnodaro UNESCO centro darbuotojas, sveikatinimo programų organizatorius Aleksandras Usaninas savo knygose teigia, kad įvairių sričių sveikatos specialistų teiginiai, jog prezervatyvai patikimai apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo, tik dar labiau prisideda prie infekcijų plitimo visuomenėje.

Anot jo, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) dydis – 0,1 mikrono, sifilio – 1,5, spermatozoido – 3 mikronai. Tuo tarpu lateksinio prezervatyvo poros svyruoja nuo 5 iki 50 mikronų. Taigi jos nuo 50 iki 500 kartų didesnės nei ŽIV. Dydžių santykis, anot autoriaus, prilygsta kumščio ir durų plyšio skirtumui. Mokslininkas piktinasi, kad žmonės nepagrįstai raginami jaustis saugūs nesaugių intymių santykių metu, užuot būtų mokomi susigaudyti savo vertybėse.

Apie tai, kad nėra šimtaprocentinės apsaugos nuo pavojingų ligų ir nėštumo, savo pacientams dažnai primena ir Lietuvos katalikiškos pakraipos šeimos medicinos centrų gydytojai. Kai kurie medikai cituoja mokslinius tyrimus, anot kurių prezervatyvai nuo nepageidaujamo nėštumo neapsaugo net 40 proc. atvejų. Kaune buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausiamos aborto daryti atėjusios moterys. Pasirodė, kad nuo ketvirtadalio iki trečdalio respondenčių saugojosi prezervatyvais.

„Mes ir nesakome, kad galima užsidėti prezervatyvą ir daryti, ką nori. Tačiau negalima teigti, kad prezervatyvas praleidžia virusus. Nesėkmės atveju paprastai suveikia žmogiškasis veiksnys – prezervatyvas naudojamas netinkamai, jis per didelis ar per mažas. Bet kuriuo atveju kol kas tai vienintelė patikima barjerinė apsaugos nuo LPI priemonė“, - tikino S. Čaplinskas.

Anot jo, net jei vienas kitas virusas prasiskverbia pro prezervatyvą, bet kuriuo atveju tikimybė užsikrėsti labai sumažėja, kadangi daugeliui LPI, taip pat ir ŽIV, reikia pakankamos viruso dozės. To paties, deja, negalima pasakyti apie nėštumą.