Ūkio ministras Rimantas Žylius neatmetė galimybės, kad jeigu Šiauliuose pastatyta atliekų deginimo gamykla nepradės veikti, gali teki grąžinti Europos Sąjungos paramą.
"Šiandien, deja, sveikatos sistema tapo įkaite dviejų gamyklų, kurios savo veiklą nutraukė, ir visi pradėjo kaltinti, kad kažkodėl tai lyg ir tampa atliekų gamintojas - kur negali būti ne gamintojas, nes negali nutraukti medicininių paslaugų teikimo - kaltas už tai, kad nėra kur jų deginti", - ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė R.Šukys.
Jis neatmetė galimybės, kad tarp privačių bendrovių kilęs konfliktas gali būti susijęs su bandymais pasipelnyti.
Vienintelė Lietuvoje turėjusi medicinos atliekas deginti bendrovė Šiauliuose po bandomųjų deginimų veiklą nutraukė gegužės 17 dieną, kilus konfliktui tarp gamyklą jungtinės veiklos pagrindu statančių bendrovių "Hafner Srl" bei "Senovė" ir statybų užsakovo - bendrovės "Toksika".
Pasak "Toksikos" generalinio direktoriaus Ramūno Peciulevičiaus, konfliktas kilo jo vadovaujamai bendrovei pareiškus pretenzijas statytojams dėl projekto sąlygų galimai neatitinkančių įrenginių.
Iki vasario medicinos atliekos degintos Vilniuje, tačiau bendrovė "Senovė" nepasirūpino, kad būtų pratęstas leidimas šiai veiklai.
Praėjusią savaitę Vyriausybei dėl susikaupusių medicinos atliekų šalyje paskelbus ekstremalią padėtį nuo praėjusio penktadienio atliekos deginamos minėtoje įmonėje Lazdynų rajone, Vilniuje.
"Mes ieškosime būdų, kaip padidinti pačių sveikatos įstaigų pajėgumus nukenksminti medicinos atliekas", - ketvirtadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Jis apgailestavo, kad iki šiol vykdyta politika dėl medicinos atliekų utilizavimo buvo per mažai kontroliuojama, todėl "sveikatos sistema tampa įkaitu to, kad neveikia viena ar kita gamykla".
"Kaip laikinas sprendimas, ne pats geriausias sprendimas, medicininės atliekos deginamos yra atnaujinus veiklą bendrovėje "Senovė". Bet, jeigu pavyks, bus pereita prie kitų metodų, prie nukenksminimo autoklovavimo principo ir, tikiuosi, kad ta priklausomybė nuo kitų žinybų interesų, ji vieną kartą bus nutraukta", - tvirtino R.Šukys.
Tuo metu ūkio ministras R.Žylius sakė, kad Šiauliuose pastačius naujus įrengimus buvo sudeginta 2 tūkst. tonų toksinių atliekų.
"Techniškai šita gamykla niekada dar neveikė, ten buvo vykdomi bandymai, nė vienas iš dviejų bandymų neatitiko parametrų. Todėl bendrovė "Toksika" su įmone "Hakner" šiuo metu ginčijasi. "Toksikos" klausimas yra, ji reikalauja, kad būtų ištaisyti pastebėti trūkumai, kad gamykla atitiktų techninius parametrus ir tada būtų galima užbaigti projektą", - aiškino R.Žylius.
Jis patvirtino, jog yra grėsmė, kad gali tekti grąžinti šiam projektui įgyvendinti skirtus 100 mln. litų ES paramos.
"Dėl europinių lėšų galimo grąžinimo, kurie buvo skirti finansuoti šitai gamyklai, tai, be jokios abejonės, šita grėsmė yra. Mes ją nurodome tiekėjų įmonei, kad jie privalo laikytis", - tvirtino ūkio ministras.
Jis priminė, kad atliekų deginimo gamykla Šiauliuose turėjo būti pastatyta ir priduota iki praėjusių metų spalio pabaigos. Anot jo, paskutinis numatytas terminas darbams baigti - šių metų gruodžio 31 diena. Iki to laiko projektas privalo būtų baigtas.
Nustojus deginti medicinos atliekas Lietuvoje jų buvo susikaupę per 50 tonų.
Per metus medicinos atliekų susidaro beveik 1,7 tūkst. tonų, iš jų degintinų - apie 800 tonų.