Ukmergėje prostitutė sukėlė sifilio protrūkį
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo Sauliaus Čaplinsko teigimu, naujų lytiškai plintančių infekcijų (LPI) skaičius išauga po vasaros. Tai siejama su padidėjusia rizikinga lytine elgsena: kelionėmis, atsitiktiniais lytiniais santykiais, prezervatyvų nenaudojimu, alkoholio vartojimu ir pan. Po nesaugių lytinių santykių žmonės paprastai nelekia pasitikrinti pas specialistą, tačiau šios ligos, ypač moterims, gali pasireikšti besimptomėmis formomis. Simptomų nejaučia apie 60 proc. sergančių moterų, tačiau negydoma liga tampa lėtine ir 40 proc. atvejų gali baigtis nevaisingumu.
Naujausiais ULAC duomenimis, registruotų LPI atvejų skaičius skiriasi tik keliomis dešimtimis: 2010 m. buvo užregistruoti 314 gonorėjos, 345 sifilio ir 367 chlamidiozės atvejai. Palyginus su 2009 m., sergamumas sifiliu ir chlamidioze padidėjo, o gonorėja – sumažėjo. Anot S. Čaplinsko, faktas, kad gonorėjos atvejų registruota mažiau nei sifilio prieštarauja šių bakterijų prigimčiai – iš tiesų gonorėjos turėtų būti 7-9 kartus daugiau nei sifilio. Taigi peršasi išvada, kad sifilis dažniau diagnozuojamas, kadangi jo simptomai labiau pastebimi. Tuo tarpu chlamidija ar gonorėja neretai persergama be pastebimų simptomų.
Pernai aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai registruoti Ukmergės ir Šalčininkų rajonuose bei Vilniaus apskrityje. Sergamumas sifiliu Vilniuje ir Šalčininkuose turi tendenciją didėti. Aukščiausi sergamumo chlamidioze rodikliai 2010 m. buvo užregistruoti Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Pastarojoje sergamumas chlamidioze padidėjo net 52 proc. Vilniaus apskritai labiausiai išsiskiria iš visų kitų Lietuvos miestų pagal LPI skaičių.
Pastarąjį dešimtmetį visoje Europoje daugėja susirgimų sifiliu tarp vyrų, ypač turinčių homoseksualių santykių, besinaudojančių prostitučių paslaugomis bei migrantų. Pernai Lietuvoje sifilio protrūkis buvo registruotas Ukmergėje. Sifiliu sirgusi 19 metų prostitutė užkrėtė 12 vyrų, du iš jų perdavė ligą savo pastovioms partnerėms. Užsikrėtusiųjų amžiaus vidurkis – 24 metai, tačiau buvo ir trys moksleiviai.
Didžiausią užsikrėtusių sifiliu, gonorėja ar chlamidioze dalį sudaro jauni 20-34 metų asmenys (atitinkamai 58,5, 76 ir 74,4 proc.). Dažniau LPI sirgo miestų gyventojai. Daugiau nei pusę LPI atvejų, o gonorėjos atveju daugumą (90 proc.) sudarė vyrai, turintys tik vidurinį išsilavinimą.
Vyrai dažniau užsikrečia atsitiktinių santykių metu, moterys – nuo sutuoktinio
Paklausti, kas galėjo būti LPI šaltinis, vyrai paprastai nurodo atsitiktinį arba pažįstamą asmenį, moterys – sutuoktinį arba pažįstamą asmenį. Pavyzdžiui, 39,5 proc. vyrų teigė galėję užsikrėsti nuo atsitiktinio asmens, 23 proc. - nuo pažįstamo, 9,1 proc. - nuo sutuoktinės, 2,4 proc. - nuo prostitutės. Moterys 26,2 proc. atvejų įvardijo sutuoktinį, 32,8 proc. – pažįstamą žmogų. 24,8 proc. moterų teigė, kad šaltinis joms nežinomas.
33,4 proc. užsikrėtusių sifiliu asmenų nurodė, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių turėjo vieną lytinį partnerį, beveik pusė (48,7 proc.) – du ar tris, 10,4 proc. – keturis ar daugiau. Analizuojant partnerių skaičiaus pasiskirstymą pagal lytį, 45,3 proc. moterų nurodė, kad turėjo vieną lytinį partnerį, 38,6 proc. – du ar tris, 6,6 proc. – keturis ar daugiau. Tuo tarpu daugiausiai (55,2 proc.) vyrų nurodė, kad turėjo dvi ar tris partneres, 25,7 proc. vyrų – tik vieną.
Panaši situacija ir su kitomis LPI. Gonorėja daugiausiai diagnozuota vyrams (89,8 proc.), chlamidiozė vyrams diagnozuota du kartus dažniau nei moterims (atitinkamai 66,2 proc. ir 33,8 proc.). Paklausus chlamidioze užsikrėtusių pacientų, nuo ko jie galėjo šia infekcija užsikrėsti, dauguma (46 proc.) teigė nežinantys. Likę atsakymai pasiskirstė panašiai kaip ir sifilio atveju: 27,8 proc. nurodė pažįstamą asmenį, 10,7 proc. – sutuoktinį ar sugyventinį, 14,7 proc. – atsitiktinį asmenį.
Dauguma (53,6 proc.) užsikrėtusiųjų sifiliu nurodė, kad prezervatyvų nenaudoja, 41,8 proc. – naudoja retai ir 2 proc. juos naudoja visada. Tarp susirgusiųjų chlamidioze visada prezervatyvus naudojantys teigė tik 0,8 proc., susirgusiųjų gonorėja – 1,3 proc.
Reikia pažymėti, kad didžioji dauguma sergančiųjų LPI nesinaudojo prostitučių paslaugomis. Tai dar kartą išsklaido mitą, kad šios ligos retos.
„Žinia, 50 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo mūsų elgesio. Nuo jo priklausančios ligos gali būti labai įvairios, viena iš kategorijų – lytiškai plintančios ligos. Blogiausia, kad neretai jos gai būti besimptomės. Ypač tai aktualu moterims. Šiandien teigiama, kad Lietuvoje kas penkta šeima yra nevaisinga. Labai tikėtina, kad šios moterys jaunystėje persirgo chladimioze, net to nežinodamos. Kita problema, kad kai kurios infekcijos tokios retos, kad retai mes jas diagnozuojame dėl žinių trūkumo ar tik neseniai atsirado naujos diagnostikos galimybės.
Diagnostikos galimybes akivaizdžiai parodo švedų pavyzdys. 60 proc. chlamidiozės atvejų Europoje diagnozuota Švedijoje. Ar tai reiškia, kad švedai dažniau serga? Ne, tiesiog skiriasi jų sveikatos apsaugos sistema. Tiesiog ten puiki šių ligų diagnostika“, - teigė S. Čaplinskas.
