Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinikos profesorė, Tarpfakultetinės vaistų sintezės ir tyrimo laboratorijos vedėja, Lietuvos mokslų akademijos narė ekspertė Rūta Dubakienė teigia, kad alergiją galima vadinti moderniosios civilizacijos liga.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys staigų alerginių ligų plitimą, yra labai įvairūs. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad išsivysčiusių šalių gyventojai alergija serga daug dažniau. Štai, pavyzdžiui, tarp Jungtinėje Karalystėje gyvenančių vaikų, kurie į šią šalį atvyko gyventi iš Vakarų Indijos, alergija yra mažiau paplitusi nei tarp jų brolių ir seserų, jau gimusių JK.

Polinkis sirgti alerginėmis ligomis priklauso nuo paveldimumo, aplinkos taršos, alergenų gausos. Didelę įtaką turi medikamentų naudojimas, slopinantis žmogaus imuninę sistemą.

Organizmas reaguoja neįprastai

Alergija – tai neįprasta reakcija į aplinkoje esančias mums įprastas medžiagas: maisto produktus, namų dulkes, žiedadulkes, naminių gyvūnėlių kailį, vaistus, buitinės chemijos medžiagas, mikroskopinius grybus. „Ji išsivysto dėl to, kad žmogaus organizme prieš įprastines aplinkos medžiagas ima gamintis tam tikri baltymai – imunoglobulinai E. Jie gaminasi tų žmonių organizme, kurie turi įgimtą polinkį iškreiptai reaguoti į alergenus, tai yra į tam tikras medžiagas, kurios ir sukelia alerginę reakciją“, – pasakojo profesorė.

„Alerginėmis ligomis sergama bet kuriame amžiuje, bet dažniau – vaikystėje. Tačiau vaikystėje prasidėjusi alergija tęsiasi visą gyvenimą“, – aiškino medikė.

Ji pažymėjo, kad alergenai gali būti visos medžiagos, kurių yra žmogaus aplinkoje, net ir bet kuris maisto produktas gali sukelti alergiją. Paskutiniu metu medikams didelį rūpestį kelia tai, kad alergija maistui yra gana dažna odos, virškinamojo trakto, kvėpavimo organų, nervų, šlapimo sistemos ir kitų alerginių ligų priežastis.

Oficialiosios statistikos duomenimis, maisto alergija Lietuvoje sudaro nuo 0,5 iki 2,5 proc. visų alerginių susirgimų. Lietuvoje alerginėmis ligomis, sukeltomis maisto produktų, serga nuo 4 iki 11 proc. visų ligonių.

Didieji maisto alergenai

Medikė teigia, kad alergija maistui gali pasireikšti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Dažniausi maisto alergenai vaikystėje yra šie produktai: pienas, kiaušiniai, kviečiai, sojos, riešutai, žuvys.

Didžiausias vaikų alergenas yra karvių pienas ir jo produktai. Jame yra apie 10–14 junginių, galinčių įjautrinti organizmą. Suaugusieji pienui ir jo produktams alergiški rečiau. Tačiau kiti maisto produktai, kuriuos gaminant naudojamas pienas, kaip varškė, sūris, grietinė, ledai, tortai, taip pat gali sukelti alergijos simptomų.

Alergiją tiek vaikams, tiek suaugusiesiems sukelia ir kiaušiniai. Tačiau kietai virti kiaušiniai yra daug silpnesni alergenai negu minkštai virti ar žali. Žmonės, alergiški kiaušiniams, turi vengti vištienos dėl bendrų antigenų.

Maisto alergiją sukelia ir žuvys bei jų produktai. Specialistė teigia, kad dažniau alergizuoja jūrų žuvys, rečiau – gėlųjų vandenų. Kiek rečiau pasireiškia alergija mėsai.

Palyginti retai alergiją sukelia daržovės ir prieskoniai. Reti maisto alergenai yra slyvos, mėlynės, gervuogės, baltieji serbentai.
Profesorė aiškina, kad kai kurie maisto produktai yra atopiniai alergenai, t. y. į juos visada reaguoja asmenys, turintys alergijos genų. Tai – šokoladas (kakava), žemuogės, braškės, citrusų vaisiai, vėžiagyviai.

Vilniaus universitetas dalyvavo Europos Sąjungos 6-osios bendrosios programos maisto alergijos projekte „EuroPrevall“ (angl. The Prevalence, Costs and Basis of Food Alergy across Europe), kartu su projekto partneriais sukūrė bendrą Europos duomenų bazę ir sukaupė informacijos apie maisto produktus, galinčius sukelti alergiją (www.foodallergens.info).

Alergenus veikia aukšta temperatūra

Mokslininkė pažymėjo, kad verdamos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergizuojančias savybes. Kadangi alergenai dažniausiai yra baltymai, tai aukštoje temperatūroje jie denatūruojami, keičia savo sudėtį. Tačiau tokių produktų kaip žuvis, kiaušiniai ir kai kurie grūdiniai produktai alergenai yra gana atsparūs aukštos temperatūros poveikiui.

Tyrimais įrodyta, kad skrudinti žemės riešutai labiau alergizuoja nei virti. JAV plačiai paplitusi alergija žemės riešutams, ten jau nuo 2 metų amžiaus vaikai smaližiauja žemės riešutų sviestu. Kinijoje, priešingai, alergija žemės riešutams reta, nes vaikai nevalgo žemės riešutų sviesto. Kinų virtuvėje žemės riešutai taip pat labai populiarūs, skirtumas tik tas, kad maistui jie vartojami virti. Lietuvoje taip pat dažnėja alergija žemės riešutams, tai parodė „EuroPrevall“ projektas.

Kai kurios daržovės gali sukelti ir pseudoalerginę reakciją. Medikė aiškino, kad tai netikrosios alergijos forma. Tačiau tikrosios alergijos ir pseudoalergijos simptomai yra labai panašūs.

„Ant odos gali atsirasti bėrimų, patinimų, imti kamuoti sloga ar net dusulys. Netikroji alergija atsiranda, kai per daug vartojama tam tikrų produktų, galinčių sukelti „putliųjų“ ląstelių pažeidimą ir histamino, biologiškai aktyvios medžiagos, išskyrimą“, – aiškino R. Dubakienė.

Dažniausiai pseudoalergines reakcijas sukelia produktai, kuriuose yra histamino. Tai apdoroti maisto produktai – fermentiniai sūriai, konservuotas tunas, dešrelės, net alus. Netikrąją alergiją sukelia šokoladas, raudonasis vynas, braškės, kiaušinio baltymas, riebi kiauliena, ankštiniai augalai. Net įvairūs prieskoniai ir žolelės, kurie skirti patiekalams gardinti, taip pat gali turėti alergenų. Štai anyžių sėklos, garstyčios, česnakai, ramunėlės, ypač naudojami sezono metu, gali sukelti alergiją, nors būtų vartojami ir nedideliais kiekiais.

Pasireiškia daugybė simptomų

Maisto alergija gali pažeisti daugelį organizmo sistemų: virškinimo organus, odą, plaučius ir kt. Prof. R. Dubakienė teigia, kad maisto alergenui patekus į žmogaus organizmą dažniausiai reakcija prasideda virškinamojo trakto veiklos sutrikimais.

Vienas iš pirmų požymių yra burnos alerginis sindromas, kuris dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems. „Net pradėjus valgyti atsiranda lūpų, gomurio, burnos gleivinės niežulys, perštėjimas, tinimas ir paraudimas. Taip pat gali prasidėti alerginis rinitas, žmogus ima čiaudėti, jam niežti nosį, iš jos teka vandeningos išskyros, nosies gleivinė paburksta. Kartu su šiais simptomais gali kamuoti ir akių niežulys, paraudimas bei ašarojimas, t. y. akių konjunktyvitas“, – požymius vardija medikė.

Alerginės reakcijos į maistą, kuriose dalyvauja IgE, paprastai prasideda po kelių minučių ar valandų, bet labai įsijautrinusiems žmonėms net ir liečiant ar užuodžiant tokį maistą gali kilti alerginė reakcija. Pati grėsmingiausia reakcija – anafilaksinis šokas, kuris dažniausiai pasireiškia įvairiais virškinamojo trakto, kvėpavimo sistemos arba odos simptomais. Vaikus dažniau kamuoja atopinis dermatitas, nepraeinantys bėrimai odoje.

Išeitis – atsisakyti alergenų

Gydytoja teigia, kad maisto alergiją diagnozuoti nėra sudėtinga. Iš pradžių alergija nustatoma apklausus ligonį. Kartais pats ligonis įtaria, koks alergenas yra alergijos priežastis.

Apžiūrint ligonį, pagal išorinius alerginės ligos požymius aprašoma alerginės ligos forma. Įtarus alergeną, jis nustatomas tiriant alerginius odos mėginius. Specifinius antikūnus alergenui galima nustatyti ir kraujo serume. Tam įvairia aparatūra ir reagentais atliekami laboratoriniai imunologiniai tyrimai.

Pasak specialistės, pagrindinis alerginių ligų gydymas – alergeno šalinimas ar jo vengimas, todėl pati svarbiausia profilaktinė priemonė yra vengti maisto, sukeliančio alergiją. Reikėtų nustatyti, kokie produktai sukelia nemalonius simptomus, ir atsisakyti jų maisto racione. Pavyzdžiui, vaikai, kurie vaikystėje buvo alergiški kviečiams, kiaušinio baltymui, alergiją šiems produktams išaugo tada, kai šių produktų nevartojo daugiau nei dvejus metus.

Maisto alergijos požymiai

Virškinimo traktas: požymiai – burnos alerginis sindromas, kūdikių pilvo diegliai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.

Kvėpavimo sistema: alerginis rinitas, gerklų edema, alerginė astma.

Oda: pasikartojantys bėrimai. Ir toliau vartojant alergiją sukėlusį produktą, bėrimai plečiasi, odos plotai pradeda šlapiuoti, stiprėja niežulys, gali sutrikti miegas.