Tarybos metiniame pranešime daugiausia dėmesio skiriama užkrečiamiesiems susirgimams, visų pirma - žmogaus imunodeficito virusui (ŽIV), AIDS, lytiškai plintančioms ligoms, tuberkuliozei.
Anot J. Pundziaus, jaučiamas didelis šių ligų išplitimo pavojus. "Lyginant su Latvija, Estija, ŽIV ir AIDS požiūriu atrodome neblogai. Bet greta - Kaliningrado židinys, todėl yra didžiulė grėsmė, kad mūsų šalyje gali būti infekcijos protrūkis, - pabrėžė medikas. - Paruoštos prevencinės priemonės yra menkos, todėl situacija šiek tiek baugina".
Preliminariais AIDS centro duomenimis, 2004 metų pradžioje Lietuvoje buvo užregistruoti 845 ŽIV atvejai (23 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Latvijoje šie skaičiai siekia atitinkamai 2632 ir 113, Estijoje - 3693 ir 272, Kaliningrado srityje - 3887 ir 470, Baltarusijoje - 5110 ir 50.
Pernai Lietuvoje buvo užregistruota 110 naujų ŽIV atvejų, Kaliningrado srityje - 366, Estijoje - net 838.
Mūsų šalyje didžiausias ŽIV protrūkis buvo 2002 metais, kai Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje buvo nustatyti 299 viruso atvejai. Iš viso tais metais buvo užregistruoti 397 nauji ŽIV atvejai. Kitais metais nustatomų ŽIV atvejų skaičius svyruodavo nuo 1-12 (1988-1996 metais) iki 31-110 (1997-2003 metais).
Didelė rykštė, anot J. Pundziaus, yra tuberkuliozė. 1999-aisiais tuberkulioze sirgo 2846, 2000-aisiais - 2668, 2001-aisiais - 2606, 2002-aisiais - 2097 žmonės (60-70 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Šis rodiklis yra maždaug dešimt kartų blogesnis nei kai kuriose Skandinavijos šalyse ir tik du kartus geresnis nei Kaliningrade.
Prognozuojama, kad šiemet bus užregistruota 60 naujų tuberkuliozės atvejų, 2005 metais - 57, 2006 metais - 55. J. Pundziaus teigimu, tokią tendenciją pavyko pasiekti Šiaurės šalių paramos dėka. Norvegija padėjo įdiegti programą, pagal kurią benamiams, valkataujantiems žmonėms kartu su nemokamu maistu duodama ir vaistų nuo tuberkuliozės.
Pastaraisiais metais šiek tiek išaugo sergamumas erkiniu encefalitu ir Laimo liga. 2003 metais per devynis mėnesius buvo užregistruota maždaug 1900 Laimo ligos ir apie 400 erkinio encefalito atvejų, prieš tai kelerius metus pastebėta sergamumo šiomis ligomis mažėjimo tendencija.
Bendras sergamumas užkrečiamosiomis ligomis smarkiai svyruoja. 1999-aisiais užregistruoti beveik 634 tūkst. infekcinių ligų atvejai (16,5 proc. visų susirgimų), 2000-aisiais - 698 tūkst. (14,8 proc.), 2001-aisiais - 611 tūkst. (14,2 proc.), 2002-aisiais - 615 tūkst. (14,4 proc.).
Dažniausiai gyventojai užsikrečia oro lašeliniu būdu plintančiomis infekcijomis (88,5 proc.), parazitinėmis ligomis (4,5 proc.), ūmiomis žarnyno infekcijomis (2,3 proc.).
Tačiau infekcinės ligos vos vieną kartą iš šimto tampa mirties priežastimi (maždaug pusė tokių mirčių yra nuo tuberkuliozės). Daugiau nei pusė - 54,4 proc. mirčių užregistruojama dėl kraujotakos sistemos ligų, 19,2 proc. - dėl piktybinių navikų, 12,9 proc. - dėl išorinių priežasčių, 3,9 proc. - dėl kvėpavimo sistemos ligų, 3,7 proc. - virškinimo sistemos ligų, 0,7 proc. - dėl cukrinio diabeto, 2,9 proc. - dėl kitų priežasčių.
J. Pundzius neslėpė, kad didelė sveikatos apsaugos sistemos problema yra medikų migracija į Vakarus. Anot Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko, masinės migracijos kol kas nėra. Tačiau agentams iš Didžiosios Britanijos esą jau pavyko prikalbinti apie 50 gydytojų išvykti į šią šalį.
"Gydytojų atlyginimai yra vidutiniškai devynis kartus mažesni nei Europos Sąjungos šalyse. Kauno medicinos universiteto tyrimai rodo, kad sulaikyti žmones Lietuvoje dėl šeimos, patriotinių jausmų galima, kai atlyginimai yra 5-6 kartus mažesnis. Ši riba peržengiama beveik dvigubai. Vienintelis svertas, galintis sulaikyti medikus, yra atlyginimų pakėlimas", - teigė J. Pundzius.
Pasak jo, jau dabar medikų trūksta rajonų ligoninėse.
Atsižvelgdama į Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime išdėstytas problemas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pasiūlė parlamentui priimti rezoliuciją "Dėl Lietuvos sveikatos politikos įgyvendinimo narystės Europos Sąjungoje sąlygomis".
Rezoliucijos projekte raginama didinti lėšas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, sveikatos programoms įgyvendinti ir medikų atlyginimus kelti, ypatingą dėmesį skirti užkrečiamųjų ligų ir narkomanijos prevencijai bei kontrolei, sveikatos informacinių sistemų plėtrai.