Pilve – magnetai ir centai
Vieni gydytojų sukaupti eksponatai matomi viešai. Jie net naudojami kaip vaizdinė medžiaga kitiems ligoniams. Kiti eksponatai saugomi dėžutėje, padėtoje mediko stalčiuje. Kai kurie daiktai, turintys pikantišką atspalvį, po operacijos iškeliauja tiesiog į šiukšlių dėžę.
Klaipėdos vaikų ligoninės gastroenterologė Marė Palepšienė dėžutėje saugo trofėjus, "sužvejotus" mažųjų pacientų virškinamajame trakte. Tarp šių eksponatų galima aptikti žvejo kabliuką, plaukų segę, žaislų detalių, monetų ar kaulų.
Prie kiekvieno jų priklijuota vaiko pavardė, gimimo ir apsilankymo ligoninėje data. Dėžutę, kurioje sudėti šie daiktai, gydytoja vadina muziejumi. Jam eksponatus M.Palepšienė pradėjo kaupti beveik prieš penkerius metus. Kartais vaikų virškinamajame trakte aptikti svetimkūniai nustebina ir ilgametę darbo praktiką turinčią gydytoją.
Žvejo kabliukas buvo ištrauktas iš penkiamečio skrandžio, o neaiškus blizgantis daiktas kito vaiko stemplėje pasirodė esąs šventinis blizgutis. Prieš keletą metų Vaikų ligoninėje dėl žarnų nepraeinamumo operuotas dar dešimties neturintis pacientas.
Chirurgai iš pradžių nesuprato, kodėl niekaip negali vieną nuo kitos atitraukti stipriai sulipusių žarnų, kol neaptiko prarytų magnetukų.
Neįprastoje kolekcijoje daugiausia sukaupta dviejų litų monetų, tačiau galima aptikti ir centų, rusiškų kapeikų. "Apsidžiaugiame sužinoję, kad vaikas prarijo monetą, – nustebina M.Palepšienė ir tuoj paaiškina. – Ją lengviausia ištraukti. Turime tam skirtas specialias žnyples. Sunkiausiai pasiduoda apvalūs, neturintys kraštų ar briaunų daiktai."
"Auksinių" ampulių kaina
Šalia termometro padėti virbalai su valu, įvairūs akmenys, kokteilio šiaudeliai, primenantys gelžbetonį, – už stiklo sudėlioti patys įvairiausi iš pažiūros tarpusavyje nederantys daiktai.Visi jie ištraukti iš žmogaus organizmo. Šis muziejus jau kelis dešimtmečius kaupiamas Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriuje.
Pasak šio skyriaus vedėjo Gerardo Fabijonavičiaus, kai kurie šių eksponatų vos per plauką nesukėlė rimtų sveikatos problemų. Gydytojams tenka išklausyti pačių įvairiausių pasiteisinimų, kaip įvairūs svetimkūniai atsiduria paciento organizme.
Kiek anksčiau kai kurias moteris tekdavo operuoti dėl šlapimo kanaluose aptiktų "auksinių" ampulių. Jos neva turėdavusios apsaugoti nuo vėžio. Tačiau gydytojai įtaria, kad visa tai buvo daroma siekiant kūniškojo malonumo.
Girdėdavosi girgždesys
"Ar šiuos akmenis surinkote gatvėje?" – dažnai teiraujasi lankytojai, pamatę koridoriuje už stiklo išdėliotus įvairių dydžių darinius.Kai kurie jų net primena koralus, ištrauktus iš jūros dugno. G.Fabijonavičius juokėsi, kad šie eksponuojami akmenys – patys geriausi argumentai, kodėl būtina vartoti kuo daugiau skysčių, ypač jei giminėje esama sergančiųjų akmenlige. Tarp įvairiausių dydžių akmenų yra vienas rekordininkas, sveriantis 430 gramų. Jis išimtas iš paciento inksto.
Kitas nemažas nugludintas akmuo išoperuotas iš šlapimo pūslės. "Žmogus tris tokius nešiojosi. Kai vyras eidavo, girdėdavosi girgždesys, nes akmenys trindavosi vienas į kitą", – pasakojo vedėjas. Kitus du pagyvenęs pacientas pasiėmė sau prisiminimui. Pasak G.Fabijonavičiaus, vitrinoje sukaupti akmenys – praeities reliktas. Pasikeitus medicinos technologijoms, tokių akmenų žmonės "neprigyvena".
Bėdą prišaukė "suvenyras"
G.Fabijonavičius prisiminė, kaip per budėjimą į ligoninę atvežtas jaunas jūreivis, pasiūlius atsisėsti, atsisakė. Vaikinas buvo gerokai išblyškęs. Beveik porą mėnesių kentęs skausmus jis kreipėsi į gydytojus.Kaip vėliau paaiškėjo, vyrukas delsė dėl nepatogios skausmų priežasties.
Viešėjusiam savo gimtinėje jūreiviui mergina į lyties organą įstūmė tušinuką be širdelės. Apie kūne aptiktą atostogų "suvenyrą" jis prasitarė tik prispirtas gydytojo, kai šis aptiko svetimkūnį. Tušinukas migravo po kūną ir atsirėmė į šlapimo pūslės sienelę. "Šiam organui labai nepatinka svetimkūniai – itin greitai prasideda druskų kristalizacija. Nedaug trūko, kad tušinukas būtų pradūręs šlapimo pūslę", – paaiškino urologas. Vaikinas buvo sėkmingai operuotas.
"Ūsuota" tuberkuliozė
Kitas įsimintinas atvejis buvo aptartas net respublikinėje urologų konferencijoje. "Genialumas slypi paprastume", – tąkart įsitikino ir G.Fabijonavičius. 262 dienas – tiek laiko jaunas vaikinas buvo gydytas dėl inkstų tuberkuliozės Kaune, Kulautuvoje.
Ligonis kasdien gėrė 4–5 rūšių vaistus, tačiau jo būklė negerėjo. Buvo padaryta vos ne kilogramas tyrimų nuotraukų, ieškant skausmų pilvo apačioje priežasties.Vaikinas kreipėsi ir į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Peržiūrėjus tyrimų nuotraukas, nekilo abejonių dėl diagnozės. Tačiau tarp jų krūvos gydytojas nerado pagrindinės, elementariausios nuotraukos, nuo kurios pradedamas gydymas. Tiesa, ji buvo padaryta, tačiau neapėmė visos reikiamos kūno dalies.
Klaipėdiečiai tyrimą pakartojo. Gydytojus nustebino nuotraukoje matomi ūseliai. Kaip vėliau paaiškėjo, baigiantis karinei tarnybai sovietinėje armijoje jaunuolis į šlapimo kanalą įsikišo du kokteilio šiaudelius. Kol jie buvo minkšti, rūpesčių nekėlė. Tik prasidėjus druskų kristalizacijai aplink svetimkūnius, atsirado ir bėdos. G.Fabijonavičius prisiminė, kad dėl šio proceso net buvo sunykusi prostata. Vietoj šio organo susiformavo akmenys. Jiems užspaudus šlapimtakio angas, dėl susikaupusio šlapimo gydytojai ir įtarė inkstų tuberkuliozę. Per operaciją urologui prireikė nemažos jėgos, kad galėtų išlupti akmenimis apaugusius šiaudelius. Jie priminė gelžbetonį. Taip jaunuolis buvo išgydytas "nuo tuberkuliozės".
Ant organo – guolis
Vienas pastarųjų muziejaus eksponatų – vidinė metalinio guolio dalis. Gydytojams teko gerokai pasukti galvą, kaip iš itin kieto metalo pagamintą detalę nuimti nuo vyro lyties organo. Tą naktį budėję jauni specialistai į ligoninę net iškvietė ugniagesius.
Tačiau jie buvo bejėgiai padėti opioje situacijoje. Lyties organas buvo taip ištinęs, kad guolio net nesimatė. Situaciją apsunkino tai, kad detalė buvo nustumta beveik prie pilvo.Prisimintas senas metodas naudojamas nuimti žiedui – panaudotas siūlas ir muilas. Išlaisvinimo operacija truko apie 2,5 valandos. Šis atvejis nėra vienintelis, kai žmogus seksualinio malonumo siekė tokiu būdu. Chirurgams iš įvairių ertmių tenka traukti vibratorius, dezodorantų flakonėlius, klijų tūbeles ir kitus ne pagal paskirtį naudotus daiktus.
Viktoras Šapurovas, individualiosios psichologijos analitikas, seksologas
Daiktus ne pagal paskirtį žmonės kartais naudoja dėl senatvinės silpnaprotystės, protinio atsilikimo ar seksualinio pasitenkinimo. Taip gali elgtis ir psichiškai sveiki, tačiau turintys asmenybės sutrikimų, kai žmogus jaučia gilų, sunkiai valdomą nerimą. Kilus net nedideliam stresui, jį siekiama numalšinti seksualiniu atsipalaidavimu. Jauni dažniausiai eksperimentuoja paauglystėje, kol nepradėjo lytinio gyvenimo. Senatvėje – kai nusilpus protui, užvaldo seksualiniai troškimai. Tokių priemonių griebiamasi, kai netenkina lytinis gyvenimas, neturima partnerio, nemokama užmegzti artimo ryšio, kad būtų dvasinis ir fizinis artumas. Bet tokie žmonės stipriai rizikuoja savo sveikata. Peržengti ribą susijaudinus būdinga jauniems vyrams, nes jų seksualiniai poreikiai yra didesni. Dažniausiai tai būna užsisklendę, nemokantys bendrauti vyrai. Jie taip tenkina savo seksualinį poreikį. Vienatvė jį padidina.
