Saulė ir ilgai laukta šiluma kviečia džiaugtis, tačiau ore skraido daugybė augalų žiedadulkių, kurios sukelia čiaudulį, kosulį, akių ašarojimą ar net dusulį. Ką daryti, kad pavasarį nereikėtų slėptis patalpose?
Pavasario per ašaras nematyti
Labiausiai paplitusi pavasario alergijos forma vadinama šienlige arba polinoze. Tai alerginė liga, kurią sukelia netinkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Mažos žiedų dulkelės nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į kvėpavimo takus ir jautriems žmonėms sukelia alergiją.
Mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė profesorė Rūta Dubakienė pastebi, kad mes dar nemokame atpažinti alergijos. Dažnai į alergologo kabinetą kreipiasi tie pacientai, kuriuos kankina atopinis dermatitas ar kokios nors kitos ligos.
„Šienligė turi tipiškus simptomus, jai būdingas sezoniškumas, – kalba profesorė R.Dubakienė. – Paprastai žmogus jau antrą sezoną supranta, kad tam tikru metu pasikartojantys tos pačios ligos požymiai ir reiškia alergiją. Pavasarį, kai pradeda žydėti medžiai, kai kuriems žmonėms parausta ir ima ašaroti akys, vargina niežulys, patinsta akių vokai, kamuoja vandeninga sloga, čiaudulys, niežti nosį, o vėliau ji užburksta. Kartais ima kankinti sausas kosulys, gali net traukuliai prasidėti. Retai, bet būna ir taip, kad žiedadulkės sukelia epilepsiją. Jeigu ligonis pradeda dusti, jam pasidaro sunku įkvėpti oro – prasideda žiedadulkinė bronchinė astma.“
Kokie augalai alergizuoja
Polinozė dažniausiai paūmėja pavasarį ir vasarą, nes augalai dulka nuo kovo iki spalio mėnesio. Mus alergizuojantys augalai skirstomi į keletą grupių: medžiai, pievų ir piktžolių augalai. Kovo–gegužės mėnesiais pradeda žydėti medžiai. Vieni pirmųjų pražysta alksniai ir lazdynai, vėliau – beržai, tuopos ir klevai. Gegužės mėnesį ima žydėti ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės).
Labiausiai alergizuoja lazdynų ir beržų žiedadulkės. Vėliausiai žydi liepos. Jų žiedadulkės alergijos nesukelia. Žydint pievoms prasideda antrasis polinozės paūmėjimas. Pievų augalai žydi ilgai – nuo gegužės iki rugpjūčio, o kai kurios rūšys – net du kartus, todėl birželio ir liepos mėnesiais polinozė yra itin dažna. Tuo metu žydi miglės, motiejukai, šunažolės, pašiaušėlis ir kiti varpiniai augalai. Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais žydi pelynas arba kietis, taip pat grikiai, dilgėlės, gysločiai.
Nuo alergenų – skafandras!
Anot profesorės, pats geriausias vaistas nuo alergijos – vengti žydinčių pievų, ypač saulėtomis, vėjuotomis dienomis. Reikia pjauti žolę dar prieš žydėjimą, langus ir duris laikyti uždarytus, važiuojant mašina naudoti didelio efektyvumo filtrus ir neatidaryti langų. Namuose reikia dažnai valyti dulkes, o prieš išeinant į lauką nosies vidų pasitepti apsauginiais preparatais.
Rekomenduojama gamtoje būti vėsesnėmis vasaros dienomis, o atostogas planuoti ten, kur žiedadulkių koncentracija mažiausia, tarkime, spygliuočių miškuose, pajūryje ar kalnuose. Grįžus iš lauko reikia pasikeisti viršutinius drabužius, veidą nusiprausti vandeniu.
Amerikiečiai nuo alergijos saugojasi dėvėdami specialius skafandrus. Lietuviai gamtoje galėtų nešioti kaukes, juk alergeno pašalinimas iš tiesų yra pagrindinis ir mažiausiai kenksmingas alerginių ligų gydymo būdas. Jeigu nepavyksta to padaryti (juk visų beržų neišpjausi, visų pievų nenušienausi), profesorė pataria nebijoti ir vartoti simptominius vaistus, kurie tam kartui pašalina kankinančius požymius. Vaistai nekenksmingi, nereikia dėl to baimintis.
Gydytojas gali skirti geriamų medikamentų, purškalų į nosį ar lašiukų akims. Jie palengvina būklę. Šienligė gali būti gydoma į nosį purškiamais kortikosteroidais. Tačiau tai nėra pagrindinis šienligės gydymas, o tik simptominis.
Šienligė ar peršalimas?
Šienligė, gydytojų vadinama alerginiu rinitu, sukelia peršalimą primenančius simptomus: nosies bėgimą, užsikimšimą, spaudimą sinusų srityse. Tačiau, kitaip nei peršalimas, šienligė nėra sukeliama viruso – tai alerginis atsakas į specifines medžiagas – alergenus. Jei esate alergiškas žiedadulkėms, šienligės simptomai gali pasireikšti tik tam tikru metų laiku (pavasarį, vasarą), tačiau jei alerginę reakciją išprovokuoja pelėsiai, dulkių erkutės ar kitos namų aplinkoje esančios medžiagos, alergijos simptomai jus gali varginti ištisus metus.
Šienligė yra viena dažniausių alerginių ligų, ji nėra išgydoma, tačiau tinkamas gydymas gali labai pagerinti ja sergančio asmens savijautą. „Ligą galime pavadinti šienlige tik tada, kai pasireiškia abu simptomai iš karto – ašaroja akys ir bėga nosis. Jeigu tik vienas jų – tai alerginė sloga arba alerginis konjunktyvitas“, – aiškina profesorė R.Dubakienė.
Kartais šienligę sunku atskirti nuo įprasto peršalimo. Vienas šienligės ir peršalimo skirtumų yra trukmė: peršalimas paprastai trunka 5–7 dienas, o šienligė tol, kol kontaktuojama su alergenu. Be to, šienligė prasideda iškart po kontakto su alergenu, jai būdingas nosies tekėjimas ir vandeningos išskyros iš nosies, nekarščiuojama. Peršalimas prasideda po 1–3 d. po užsikrėtimo virusu, jam būdingas nosies tekėjimas ir vandeningos arba tirštos gelsvos išskyros iš nosies, nedidelis karščiavimas.
Padeda specifinė imunoterapija
Nuo 1911 m. pasaulyje šienligė sėkmingai gydoma imunoterapijos metodu. Lietuvoje tokį gydymą alergologai pradėjo taikyti nuo 1963 m. Šiuo metu yra sukurta daug naujų gydymo schemų. Gydymas imunoterapija – tai skiepijimas. Mažomis dozėmis leidžiamas žiedadulkių ar kokio kito alergeno ekstraktas, kuris organizme pamažu sukelia toleranciją tam alergenui, pripratina nereaguoti į jį.
Kodėl vieni žmonės yra alergiški, o kiti – ne? Profesorė R.Dubakienė sako, kad tai lemia genetinis polinkis. Net iki 85 proc. sergančiųjų alerginėmis ligomis šeimose galima rasti ir kitų alergiškų giminaičių. Kartais alergijos genas gali pasireikšti tik paauglystėje arba žmogui sulaukus 30 metų. Alergija gali pradėti kankinti moteris po gimdymo. Niekas nežino, kada mumyse slypintis genas pradės aktyviai reikštis.
Kaip išvengti kontakto su žiedadulkėmis
• Nevažiuokite į užmiestį, nedirbkite žemės ūkio darbų.
• Važiuodami automobiliu, uždarykite langus.
• Neatidarinėkite langų tiek bute, tiek darbovietėje.
• Vėdinkite patalpas po lietaus, vakare arba tuomet, kai nėra vėjo. Lango ar durų angą galima uždengti sudrėkinta, kelis kartus perlenkta marle.
• Venkite pasivaikščiojimų lauke rytą. Grįžę iš lauko persirenkite.
• Prauskitės po dušu ne rečiau kaip du kartus per dieną. Nusiprauskite grįžę iš gatvės, būtinai išskalaukite plaukus.
• Ligos paūmėjimo metu rekomenduojama kelis kartus per dieną plauti nosį, akis ir burną fiziologiniu natrio chlorido tirpalu (į stiklinę šilto virinto vandens dedama arbatinis šaukštelis druskos). Nosies ertmei plauti galima naudoti švirkštą be adatos ar nedidelę kriaušelę.
• Nedžiovinkite išskalbtų drabužių lauke.
• Kasdien išplaukite kambarius.
• Planuodami kasmetines atostogas, atsižvelkite į tai, kada jūsų pasirinktoje poilsiavietėje žydi jums pavojingi augalai.
Šienligės simptomai:
• nosies užgulimas, vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies;
• nosies perštėjimas, čiaudulio priepuoliai;
• akių perštėjimas ir paraudimas, ašarojimas;
• gomurio ir liežuvio perštėjimas;
• dusulys, sausas kosulys;
• odos bėrimai (dilgėlinė, egzema).
