Dėl patiriamo spaudimo iš posėdžio klausytojus išprašė
Nuspręsta surengti uždarą posėdį šiuo klausimu po kelių Seimo narių pasiūlymo. Anot komiteto pirmininko Antano Matulo, parlamentarai jaučia didžiulį kai kurių suinteresuotų grupių spaudimą.
„Pirmą kartą mano darbo komitete istorijoje išvada prie įstatymo projekto siekia per 100 puslapių. Tų išvadų yra visokių – ir gerų, ir paguodžiančių, ir gąsdinančių, bauginančių. Todėl keli Seimo nariai pas mane buvo atėję ir prašė svarstyti jas uždarame posėdyje, nedalyvaujant suinteresuotoms institucijoms. Kadangi jaučiamas tam tikras spaudimas, mes laisviau balsuosime uždarame posėdyje“, - sakė A. Matulas.
Nors komiteto narė Dangutė Mikutienė prieštaravo šiam pasiūlymui, argumentuodama, kad projektų svarstymai buvo vieši, plenariniame Seimo posėdyje balsavimas taip pat bus viešas, todėl komitetas negali užsidaryti kaip „kokia sekta“, balsų dauguma buvo priimtas sprendimas visus pašalinius stebėtojus išprašyti.
Kunigas prof. Andrius Narbekovas prieš palikdamas posėdžio salę priminė Seimo nariams opiausią problemą, dėl kurios nerimauja bažnyčia. „Manipuliacijos, kad embrionas nėra žmogus, kelia nerimą. Turime pripažinti, kad turime reikalą su žmogumi nuo pat apvaisinimo. Embrionų šaldymas ir jų galiojimas iki penkerių metų yra labai opi problema“, - teigė bažnyčios atstovas.
Tuo tarpu Vaisingumo asociacijos atstovės išreiškė viltį, kad laimės protas, mokslo pasiekimai ir pacientų teisės, o ne religiniai įsitikinimai, kokie jie būtų.
Anksčiau pirmenybė buvo teikiama konservatyviam įstatymui
DELFI primena, kad Seimas plenariniame posėdyje apsisprendė svarstyti abu gerokai vienas nuo kito besiskiriančius dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančius įstatymus – konservatyvųjį ir liberalųjį. Sveikatos reikalų komitetas nusprendė pagrindu laikyti pirmąjį, tačiau ieškoti kompromisų.
Pagal konservatyvųjį įstatymo projektą dirbtinio apvaisinimo procedūra gali būti atliekama tik santuoką įteisinusiems sutuoktiniams, o donoru gali būti tik pats sutuoktinis. Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, tačiau ne daugiau trijų. Kadangi po šaldymo nemaža dalis embrionų atšildant žūva, šaldyti leidžiama tik kiaušialąstes. Dirbtinio apvaisinimo paslaugos neturėtų būti apmokamos 100 proc. - galima būtų svarstyti apie apmokėjimą tik tais atvejais, kai dirbtinis apvaisinimas pavyksta.
Liberaliajame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte įteisinama ne tik sutuoktinio ar partnerio, bet ir donoro lytinių ląstelių donorystė. Vienos procedūros metu nepanaudotus embrionus leidžiama užšaldyti ir panaudoti vėliau, jei procedūra nepavyksta. Kadangi nevaisingumas pasaulinėje ligų klasifikacijoje pripažįstamas liga, brangios dirbtinio apvaisinimo procedūros turi būti apmokamos valstybės, antraip daugeliui porų jos, kaip ir dabar, bus finansiškai neįkandamos.
Uždrausta donorystė, bet leista embrionus šaldyti
Kaip po uždaro posėdžio sakė pastarąjį projektą siūlęs Algis Čaplikas, buvo pritarta pataisoms, kurios liberalizavo konservatyvųjį projekto variantą ir jis tapo labai panašus į jo teiktą. „Be abejo, mes turime atsižvelgti į visuomenės reakciją, todėl atsisakėme donorystės. Matyt, visuomenė dar nėra tam pasiruošusi. Bet kuriuo atveju Seimui bus teikiamas, mano manymu, protingas, subalansuotas, teisingas įstatymo projektas“, - teigė Seimo narys.
Taigi naujajame įstatymo projekte donorystės bus draudžiama, kitaip tariant, donoru gali būti tik partneris arba sutuoktinis. „Žinoma, tai sukelia visokių moralinių ir teisinių pasekmių. Visa kita, kas tausoja moters ir kūdikio sveikatą, yra įteisinta. Dar vienas svarbus dalykas, kad palikta teisė sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti. Apmokėjimui už paslaugas taip pat pritarta, kadangi pripažinta, kad nevaisingumas visgi yra liga. Taigi variantas geras, o kaip Seimas balsuos – bus matyti. Mano siūlymas buvo radikalesnis, tačiau jausdamas visuomenės nuotaikas, Seime vyraujančią nuotaiką, tikiu, kad dabartinis projektas gali būti gyvybingas“, - įsitikinęs A. Čaplikas.
Pats parlamentaras už tai, kad posėdis būtų uždaras, balsavo todėl, kad kai kurių bažnyčios hierarchų spaudimas sukuria nejaukią atmosferą Seimo nariams. „Ir tuose pasisakymuose, pranešimuose, grasinimuose, mano manymu, tikrai yra daug neteisybės. Taip negalima elgtis. Juk ne 16-tas amžius, ne inkvizicijos laikai. Tai reikia suprasti ir kai kuriems bažnyčioms hierarchams“, - teigė pašnekovas.
Pasak Agnės Zuokienės, kurios liberalioms pataisoms ir buvo pritarta komitete, donorystės idėja turi aplink save didžiulį kompleksą dalykų, kurie būtų praėję pro visus straipsnius, todėl ji sutiko su komiteto daugumos pozicija jai nepritarti. „Gaila, kad nepritarė mano siūlymui apvaisintą ląstelę embrionu vadinti nuo dviejų savaičių, kaip ir daroma daugelyje šalių. Dabar bus daug spekuliacijų, nes embrionas siejamas su gyvybe. Didžioji dalis medikų turbūt mokėsi senaisiais laikais, tuo tarpu šiuo metu teigiama, kad apsivaisina ląstelė, kol ji įsitvirtina gimdoje, turi su savimi didžiulį apvalkalą, todėl net neteisinga viso to vadinti embrionu“, - svarstė parlamentarė.
Anot jos, įstatymo projekte palikta daug vietos apsisprendimo laisvei. Pavyzdžiui, religingos šeimos galės į gimdą įsodinti visus embrionus, norinčios labiau tausoti moters organizmą turės galimybę dali embrionų užšaldyti. Kokia bus šių paslaugų apmokėjimo tvarka, kol kas nebuvo svarstoma. Žinant, kad šios procedūros labai brangios, greičiausiai, anot A. Zuokienės, poros gali tikėtis tik dalinio kompensavimo.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto palaimintas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas bus teikiamas svarstyti Seimo plenariniame posėdyje. Tuomet ir paaiškės, ar visos jo nuostatos liks.
