Erkės tampa vis agresyvesnės
Nuo seno dažnas lietuvis, grįžęs iš miško, ant kūno aptikdavo prisisiurbusių erkių. Tačiau niekam nekildavo minčių, kad kartu su šiuo parazitu parsineštų ir Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Kodėl apie šių ligų pavojų kasmet kalbama vis daugiau?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė aiškina, jog anksčiau erkių vaidmuo žmonių gyvenime nebūdavo taip sureikšminamas dėl dviejų priežasčių: buvo ženkliai mažiau erkių, o todėl – mažiau ir nuo jų užsikrėtusių žmonių. Pavyzdžiui, Laimo liga pirmą kartą buvo diagnozuota tik 1985 m., o sergamumas erkiniu encefalitu registruojamas nuo 1969-ųjų.
Pernelyg erkių įsibaiminusiems žmonėms reikėtų priminti, kad šie padarai neskraido ir nekrinta nuo medžių, vos pajutę potencialią savo auką. Jos ropoja augalų lapais ar stiebais ir jais aukštyn gali nukeliauti ne daugiau kaip metrą ar pusantro, tačiau prisisiurbę prie svetimo kūno – su juo kartu keliauja toli. „Iksodinėms erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose šių erkių taip pat randama, bet čia jų mažiau“, – šių kraujasiurbių gyvenimo ypatumus atskleidė entomologė.
Kodėl vienais metais erkių būna daugiau, kitais – mažiau, atsakymas irgi slypi jų egzistencijos specifikoje. Iksodinės erkės yra vidutinio klimato zonos gyventojos. Joms svarbiausia – drėgmė. Tačiau erkes žudomai veikia gilus žemės įšalas be sniego ir karštas, sausas oras šiltuoju metų periodu. Matyt, per pastaruosius keliolika metų mūsuose vyravę orai buvo nepakankamai aštrūs, kad apretintų šių aršių gyvių armiją – erkių gausa miškuose didėja. Palyginus erkių gausos pokyčius Klaipėdoje Girulių miške 1995 ir 2010 m., pastebima, kad pastaraisiais metais jų gausa gegužės mėnesį (didžiausias aktyvumas sezono metu) išaugo beveik tris kartus. Panaši situacija visoje Lietuvoje. Pailgėjo ir erkių veiklos sezonas. Dabar jis trunka nuo kovo iki lapkričio ar net gruodžio. Erkė gali išlikti aktyvi iki 5 laipsnių šilumos.
Erkė minta tik krauju ir „įsisegusi“ gali jį siurbti iki savaitės. Kartą per metus pasimaitinusios erkės be maisto gali išgyventi iki sezono pabaigos, o gyvena jos 3–4 metus.
Kanda neskaudžiai, bet platina ligas
Alkana erkė aukos dažniausiai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau kaip 1–1,5 m). Besisiurbdama į odą, erkė išleidžia lašelį seilių, kuriose yra kraujo krešėjimą mažinančių, nuskausminančių ir cementinį kamštį formuojančių medžiagų, todėl įsisiurbimas būna neskausmingas ir nejaučiamas. Erkės renkasi kuo minkštesnę ir švelnesnę odos vietą, kur gausu kraujagyslių, kad galėtų lengviau įsisegti ir siurbti kraują. Dažniausiai aptinkamos pažastyse, kirkšnyse, už ausų, ant pilvo ar sėdmenų.
Erkių į namus gali parnešti lauke palakstęs šuo. Jeigu ji jau įsisiurbusi augintiniam, nukritusi antrąsyk neįsisiurbs žmogui. Tačiau jei šuo erkę parnešė ant kailio ir ši nukrito kambaryje, yra pavojus, kad ji įsisiurbs. Paprastai kambario temperatūroje erkės ilgai neišgyvena.
Erkės įkandimo pasekmės gali būti nepavydėtinos. Šie kraujasiurbiai platina sunkias ligas. Lietuvoje bei Rytinėje ir Centrinėje Europoje dažniausiai registruojamos dvi – Laimo liga ir erkinis encefalitas.
Net 30 proc. erkiniu encefalitu persirgusių asmenų junta liekamuosius ligos reiškinius. Jie gali būti įvairaus sunkumo (paralyžius, galvos skausmai, nemiga ir pan.). Pernai nuo šios ligos Lietuvoje mirė trys asmenys.
Be to, erkės dar platina erlichijozę, Q karštligę, tuliaremiją, babezijozę ir kitas ligas.
Erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų kasmet daugėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2010 m. erkiniu encefalitu sirgo 612, o Laimo liga – 2 558 Lietuvos žmonės. Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuoti 145 Laimo ligos atvejai, erkiniu encefalitu užsikrėtė vienas žmogus.
Erkinio encefalito virusu dažniausiai žmonės užsikrečia Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Kitose apskrityse – daug rečiau. Laimo liga – daugiausiai Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse, bet užsikrėsti galima visuose Lietuvos rajonuose, nes sukėlėjas erkėse aptiktas visur.
Kodėl vieni žmonės šiomis ligomis užsikrečia, o kiti – ne? „Ne visos erkės yra užsikrėtusios. Erkinio encefalito virusu užsikrėtusios apie 1 proc. erkių, o Laimo ligos sukėlėju – apie 15 proc. Taigi, žmonių užsikrėtimas priklauso nuo erkių užsikrėtimo ir kitų faktorių, pavyzdžiui, žmogaus imuninės sistemos būklės“, – paaiškino medicinos entomologė.
Karas erkėms
Sveikatos priežiūros specialistai kasmet vis kartoja, kad norint išvengti erkių platinamų ligų, reikia skiepytis. M. Žygutienė pastebi, jog per pastaruosius trejus metus vidutiniškai sunaudojama apie 45 tūkst. dozių skiepų bet pastaraisiais metais besiskiepijančių žmonių skaičius vis mažėja. Pilnai vakcinacijai reikia trijų dozių.
Ar pasiskiepijęs žmogus gali būti ramus, kad erkės nekels jokio pavojaus? „Vakcinos gamintojai nurodo, kad vakcinos efektyvumas siekia 98 proc.“, – patikslino pašnekovė ir pridūrė, jog prieš ketinant skiepytis nuo erkių platinamų ligų, reikėtų atkreipti dėmesį į rizikos faktorius. Nepatartina skiepytis tiems, kurie yra turėję neigiamą reakciją į prieš tai buvusį skiepą, nėščiosioms, sergantiems bet kokia liga ir asmenims, kuriems ką tik įsisiurbė erkė (po erkės įsisiurbimo turi praeiti 2–3 savaitės).
„Pastebėjus erkę ant savo kūno, ją būtina kuo skubiau šalinti, – sako entomologė. – Neteisinga nuomonė, kad prieš traukiant erkę, ją reikia sutepti riebalinėmis ar alkoholio turinčiomis medžiagomis. Erkė traukiama sausa, staigiu judesiu. Tirti jos nepatartina. Net ir tas faktas, kad erkė buvo užsikrėtusi ligos sukėlėju, visiškai neįrodo, kad užsikrėtė ir nukentėjusysis. Galiausiai, jei ir užkrėtė, tam atvejui jokios prevencijos nėra. Reikia stebėti savijautą ir įkandimo vietą apie mėnesį. Atsiradus simptomams, būtina kreiptis į gydytoją ir būtinai pasakyti, kada erkė buvo įsisiurbusi.“
Kad poilsio gamtoje netrikdytų erkės, reikia nuo jų saugotis. Labai patikimas apsisaugojimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.
Grįžus iš vietų, kur gali būti erkių, reikėtų atidžiai apžiūrėti kūną, o dėvėtus drabužius palikti negyvenamoje patalpoje.