Svarbu ne tik ką, bet ir kaip valgome
„Valgymas yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Juk mes esame sudaryti iš maiste esančių dalelių. Kaip mes jas valgysime – suirusias, supūdytas arba rauginamas žarnyne, tokie ir būsime. Deja, valgymo kultūra, be sveikuolių ir jogų, niekas daugiau nesidomi. Tuo tarpu svarbiau netgi ne ką valgome, o kaip valgome“, - teigė pašnekovas.
Sveikuolio teigimu, du žmonės, būdami skirtingos emocinės būsenos skirtingai pasisavins tą patį maistą. Valgymo procesui reikia nusiteikti. Mūsų protėviai tai žinojo – valgyti reikia susitelkus, tyloje. Šiandien tenka apgailestauti, kad tikrosios valgymo kultūros neliko nė apraiškų.
„Tarpukario Lietuvos inteligentija dar išmanė valgymo meną. Atsimenu, mane mažą močiutė mokė valgyti tyloje, neleisdavo prie stalo nė žodžio pasakyti. Maistas būdavo labai gražiai serviruotas, sėsdavome su malda. Šie ritualai atitinkamai nuteikdavo ir harmonizuodavo. O kai su meile valgai, meilės ir gauni. Ne vitaminai mums teikia sveikatos, o tinkamai vartojamas maistas. Aš sintetinių vitaminų nevartoju jau beveik 30 metų.
Mašinaliai kišdamas maistą į save žmogus net jo skonio nejaučia, o skonių niuansų valgant yra begalė. Vienas skonis, kai maistas tik patenka į burną, kitas – kai pabūna burnoje, trečias – kai jis jau patenka į kūną. Maistas turi teikti pasitenkinimą. Kai tu jauti pasitenkinimą, jauti ramybę prote, o kai protas ramus – geriau vyksta medžiagų apykaita organizme“, - sakė E. Valskis.
Be to, sutelkęs dėmesį į valgymo procesą, žmogus pradeda pastebėti tai, į ką seniai nekreipė jokio dėmesio, t. y. kaip jis valgo.
„Valgant burna yra pati reikšmingiausia kūno dalis. Šiuo atveju subtiliame lygmenyje ji atlieka skrandžio vaidmenį – įsisavina subtiliausias eterines maisto daleles ir informaciją, kurias gaudo po liežuviu ir ant jo esančios seilių liaukos bei receptoriai. Svarbus yra pirmas kąsnis, nes tai įjungia visus vidinius mechanizmus. Jei pradžia bus harmoninga, procesas ir toliau vyks darniai.
Juk bent kartą visiems yra tekę pajausti, kaip po pirmo kąsnio, dar nenurijus maisto, jau ateina pasitenkinimo jausmas, atsigaunama, nes pamaitinama nervų sistema, jos pojūčių ir pasitenkinimo centrai. Pavyzdžiui, vaisius yra sudarytas iš kietųjų, skystųjų, dujinių ir eterinių medžiagų bei elementų. Jo spalvą bei gyvybę lemia eteris. Kvapai priklauso oro sričiai. Atkreipdami dėmesį į visas šias medžiagas, mes pamaitiname subtiliuosius savo kūnus ir tada pajaučiame tikrąjį pasitenkinimą“, - aiškino pašnekovas.
Tai reiškia, kad maistą reikia kramtyti. E. Valskis nesiima nurodinėti, kiek kartų reikia sukramtyti vieną kąsnį – tai priklauso nuo žmogaus dantų būklės, maisto ir kitų dalykų. Žmogus turėtų rasti vidutinį tempą, kad nei per daug skubėtų, nei pavargtų lėtai kramtydamas. Pagrindinis reikalavimas – maistas burnoje turi tapti tyrele. Kad būtų lengviau, reikėtų mažinti kąsnių dydį, sriubai rinktis mažesnį, desertinį šaukštą, pagaliau valgyti iš mažesnių indų.
„Jei žmonės pakeistų savo elgseną valgymo metu, susitelktų ties valgymo procesu, gerai kramtytų ir stengtųsi pajusti, ką valgo, jie tikrai natūraliai pradėtų norėti mažesnių maisto kiekių. Šiuo metu žmonės valgo per daug, o dauguma šiuolaikinių ligų kyla nuo persivalgymo. Iš esmės žmonės galėtų valgyti dviem trečdaliais mažiau nei valgo dabar. Mes ryjame burnoje neapdorotą maistą, nesugebame juo pasisotinti ir po to vis norime ko nors papildomai užkąsti“, - aiškino sveikuolis.
Pusryčiams – vaisiai, vakarienei – daržovės ir pieno produktai
„Jei valgysite vaisius lėtai, gerai juos sukramtysime, iki pietų nenorėsite valgyti. Pietūs jau turi būti sotūs. Svarbu paragauti visų šešių skonių – saldumo, sūrumo, kartumo, aitrumo, rūgštumo ir gaižumo (sutraukiantis). Tuomet nesinorės valgyti tarp valgymų. Didžiausia klaida, kad po valgio žmonės dar valgo desertą. Angliavandenius geriausia valgyti prieš valgį, nes jie tuomet greičiausiai pasisavina, greičiau ateina sotumo pojūtis. Taip pat reikia nepamiršti saldų maistą ilgai laikyti burnoje, kadangi angliavandeniai skaidosi burnoje. Tuomet ir apetitas sumažėtų valgant pagrindinį maistą“, - aiškino sveikuolis.
Dėl maisto derinimo yra įvairių teorijų. Pašnekovas visgi laikosi nuomonės, kad maistą derinti reikia. Mėsėdžiai neturėtų mėsos valgyti su krakmolo turinčiais produktais, pavyzdžiui, bulvėmis. Prie jos tiktų šviežios daržovės. Gali būti ir troškintos, tačiau jos turėtų dar traškėti, kadangi pervirta morka savo struktūra tampa panaši į bulvę. Šiame derinyje baltyminis maistas blogai virškinimas ir pradeda žarnyne pūti. Pats E. Valskis jau daugybę metų mėsos nevalgo.
Kai kurie žmonės, ypač senyvo amžius, po pietų mėgsta numigti. Anot E. Valskio, po valgio reikėtų 10 min. ramiai pasėdėti, pakvėpuoti pilvu, kad virškinimo procesai suaktyvėtų, o tuomet pasivaikščioti. „Būtina išlikti vertikalioje padėtyje. Dėl popiečio miego net opa gali atsirasti, nes sutrikdomas virškinimo procesas, kai atsigulama pavalgius blogai sukramtyto maisto. Jei atsigulti būtina, tai daryti reikia ant kairio šono“, - patarė pašnekovas.
Vakarienę valgyti reikia vėliausiai likus 2-3 val. iki miego. Maistas turėtų būti švelnus – netinka rūgštūs, sūrūs, aštrūs produktai, taip pat rūgštūs vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai. Vakare labai tinka trintos daržovių sriubos, pieno produktai, šiltas pienas (pienas geriausiai pasisavinamas būtent vakare). Tiesa E. Valskis pataria gerti ne parduotuvės pieną, nes dėl technologinių procesų jos struktūra šiek tiek pasikeičia, todėl baltymai tinkamai nepasisavina.
Pašildytas maistas – ne maistas, o balastas
E. Valskis kategoriškai nevalgo antrą kartą pašildyto maisto. „Nešviežias maistas – vėlgi kultūros stoka. Gruzinai nuo seno laikėsi tradicijos, kad šildytas maistas – nebe maistas. Atšalusį šašlyką šunims atiduodavo. Sriuboje po trijų valandų lieka tik keletas procentų vitaminų. Taigi valgydami tokį negyvą maistą tik savo organizmą teršiame. Vėliau jaučiame sunkumą, prakaituojame“, - teigė pašnekovas.
Anot sveikuolio, dieną valgyti būtina, kad nepersivalgytume vakare, tačiau jei nepavyksta pavalgyti šviežiai pagaminto maisto, galima įsidėti sumuštinį su daržovėmis, išgerti šviežiai spaustų sulčių arba pavalgyti natūralaus jogurto su grūdais.
Valgymo metu geriausia gerti šiltą vandenį, prieš ir po maisto reikėtų negerti apie 1-1,5 val. Pavalgius burną patartina išskalauti šiltu vandeniu – tuomet nusiima visa informacija iš burnos ir sumažėja noras vėl ieškoti maisto ir ko nors skanauti, palaikoma burnos higiena.
